„Teismas daro išvadą, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės bei teistumo instituto tikslai yra pasiekti, nuteistasis po bausmės atlikimo renkasi teisėtą gyvenimo būdą ir yra praradęs pavojingumą, tuo tarpu teistumas pernelyg varžo jo galimybę dalyvauti visaverčiame socialiniame gyvenime, todėl teistumas baudžiamojoje byloje yra naikintinas“, – paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė.
Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad asmenys, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, laikomi teistais bausmės atlikimo laikotarpiu ir 8 metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, todėl M. Švėgžda būtų laikomas turinčiu teistumą iki 2025 m. vasario pabaigos. Kadangi jau buvo suėję daugiau kaip pusė teistumo termino, M. Švėgžda kreipėsi į teismą ir paprašė jam panaikinti teistumo terminą.
Klube „Titanas“ sportavęs M. Švėgžda buvo nuteistas dėl incidento viename Kauno naktiniame klube, kai dėl mažareikšmės dingsties vienam lankytojui jis kartą smogė į galvą ir veidą, dėl ko nukentėjusysis nukrito ir pakaušiu trenkėsi į grindis. Teismas yra konstatavęs, kad dėl sužalojimų nukentėjusysis patyrė sunkią galvos smegenų traumą, pasireiškusią kaukolės skliauto, kairio momenkaulio, pakaušio ir pamato kaulų lūžimais, galvos smegenų sumušimais ir kt.
„Tokiais veiksmais M. Švėgžda tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą“, – yra konstatavęs teismas. Už šį nusikaltimą kovinių sporto šakų meistrui buvo skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, kurią vėliau apeliacinės instancijos teismo teisėjai, nors ir pripažino, jog nuteistasis sukėlė realią grėsmę nukentėjusiojo sveikatai, sušvelnino iki dvejų metų.
Iš karto po įvykio M. Švėgžda skubiai pasišalino iš naktinio klubo, nors vėliau pats atvyko į policijos komisariatą ir prisipažino, ką padarė. Tuo metu sunkią galvos traumą patyręs klubo lankytojas sužalojimus buvo priverstas gydytis beveik pusę metų.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas yra nusprendęs, kad M. Švėgžda, būdamas patyręs sportininkas ir žinodamas savo smūgių jėgą, suduodamas smūgius kumščiais į nukentėjusiajam svarbią gyvybei ir sveikatai vietą – galvos sritį, suvokė, jog kelia pavojų šio sveikatai, numatė, kad gali jį sužaloti.
Po šio įvykio M. Švėgžda su nukentėjusiuoju susitaikė, jam atlygino žalą (sumokėjo daugiau kaip 7 tūkst. eurų), tačiau pagal galiojančius įstatymus dėl sunkaus nusikaltimo negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teisme kovinio sporto čempionas savo kaltę pripažino iš dalies – esą smogdamas nukentėjusiajam nepagalvojo, jog šis gali būti sunkiai sužalotas.
Sportininkas pasakojo, kad tą naktį apytuščiame naktiniame klube su mergina šoko ant vienoje iš klubo salių esančios pakylos.
M. Švėgžda teisme taip pat pažymėjo, kad labai gailisi dėl savo poelgio naktiniame klube, nurodė, jog nukentėjusiajam smogė tik dėl to, jog buvo kilusi grėsmė jo gyvybei.
„Fizinę jėgą panaudojau prieš konkretų mane įžeidusį ir grėsmę kėlusį, o ne prieš atsitiktinį asmenį, iki konflikto viešosios tvarkos nepažeidžiau, bendravau taikiai ir ramiai, neieškojau priežasčių prikibti prie kitų klubo lankytojų, nebuvau konfliktinės situacijos iniciatorius“, – aiškino Lietuvos čempionas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus M. Švėgžda buvo pasiųstas į Pravieniškių pataisos namus atlikti jam skirtos bausmės. Tačiau įkalinimo įstaigoje neužsibuvo – kadangi aktyviai dalyvavo pataisos įstaigos teritorijos tvarkymo darbuose, prisidėjo prie būrio, kuriame gyveno, gerinimo darbų, dalyvavo būrio rengiamuose sporto renginiuose, nebuvo baustas, o tik skatintas, todėl praėjus vos daugiau kaip metams nuo bausmės pradžios atlikimo Kauno apygardos teismo sprendimu nuteistasis buvo paleistas į laivę lygtinai.
Pasibaigus lygtinio paleidimo terminui M. Švėgžda ir jo advokatas Giedrius Danėlius teismui pateikė naują prašymą – panaikinti nuteistojo teistumą.
Pareiškime teismui buvo nurodyta, kad nuteistasis ne tik atlygino žalą nukentėjusiajam, bet ir Kauno teritorinės ligonių kasai už šio gydymą, taip pat buvo akcentuojama, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sportininkas atsiprašė nukentėjusiojo ir dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi.
„Po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, M. Švėgžda neįvykdė jokių nusikalstamų veikų, kas leidžia teigti, jog jis nėra linkęs pakarotinai nusikalsti, – nurodė sportininko advokatas. – Tiek atlikdamas apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę, tiek teistumo laikotarpiu jausdamas jam paskirtos bausmės pasekmes, M. Švėgžda suvokė savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą ir savo nusikalstamą elgesį vertina labai neigiamai, o po bausmės atlikimo nuteistojo elgesys pasitaisė – jis buvo nubaustas, jo nubaudimu buvo įgyvendintas teisingumo principas, o pats nuteistasis buvo paveiktas taip, jog ir ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.“
Advokatas pabrėžė, kad į laisvę išėjęs M. Švėgžda dirbo vienoje transporto bendrovėje, bet neseniai pakeitė darbą ir siekdamas karjeros galimybių ketino įsidarbinti dar kitoje įmonėje, tačiau šios atstovams sužinojus apie jo turimą teistumą ir paprašius teistumo pažymos, įmonė atsisakė M. Švėgždą įdarbinti. Be to, gynėjo teigimu, vyras nori darbe užimti aukštesnes pozicijas, todėl pagal įstatymus savo darbui privalo gauti tam tikrą licenciją, o ji suteikiama tik nepriekaištingos reputacijos asmenims. Kitaip tariant, neteistiems.
Kad M. Švėgždai būtų panaikintas teistumas, neprieštaravo ir prokuratūros atstovė.
„Manau, egzistuoja sąlygos panaikinti tesistumą, asmuo išvadas padarė, atlygino žalą, tinkamai įvykdė nuosprendžiu nustatytus įpareigojimus, bausmės tikslai pasiekti, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, naujos nusikalstamos veikos nepadarytos, charakterizuojamas teigiamai“, – sakė prokurorė Aušra Zakarkienė.
Tokiai pozicijai pritarė ir teismas, pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
„Teistumas gali lemti ir atitinkamuose įstatymuose įtvirtintus žmogaus teisių ir laisvių suvaržymus, kurie tam tikru mastu, be kita ko, apsunkina teisto asmens reintegraciją į visuomenę, jo galimybes užsiimti profesine ar kitokia veikla, įgyvendinti savo teises“, – teisėjos G. Telksnienės teigimu, teistumas negali varžyti bausmę atlikusio asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą.
Panaikindama teistumą Lietuvos čempionui teisėja taip pat pažymėjo, kad po apkaltinamojo nuosprendžio M. Švėgžda buvo baustas administracine tvarka, tačiau padaryti nusižengimai nėra itin šiurkštūs, visos skirtos baudos sumokėtos.
„Savo nusikalstamą elgesį nuteistasis vertina neigiamai, nuoširdžiai gailisi, teigia padaręs išvadas“, – pažymėjo teismas.