Paklaustas, ar dėl Seimo rinkimų KT turės daugiau darbo, K.Lapinskas atsakė: "Gali būti, kad gausime paklausimų dėl galimo rinkimų įstatymo pažeidimo. Tada turėsime teikti išvadą, ar tikrai pažeidimai buvo."
Jeigu tokių kreipimųsi ar skundų bus, KT turės atidėti į šalį visus kitus darbus ir labai greitai, vos per keliasdešimt valandų paskelbti išvadą, ar nebuvo pažeista rinkimų tvarka ginčijamose apygardose ir ar ten reikia surengti pakartotinius rinkimus.
Galutinis žodis – Seimui
Konstitucija numato, kad KT teikia išvadas, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Prezidento ar Seimo narių rinkimus. Tačiau KT išvada šiuo klausimu nėra galutinė. Be to, pati paklausimo dėl pažeisto rinkimų įstatymo procedūra yra gana sudėtinga, nors svarstymui skiriama labai nedaug laiko.
Lietuvoje jau yra buvę atvejų, kai rinkimų rezultatai vienmandatėse apygardose būdavo apskundžiami, tačiau nė karto nepanaikinti.
Seimo rinkimų įstatymas numato, kad su paklausimu, ar nebuvo pažeidimų, į KT gali kreiptis Seimas arba Prezidentas ne vėliau kaip per tris dienas nuo tada, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbia oficialius rinkimų rezultatus.
Tai reiškia, kad VRK paskelbus galutinius rinkimų rezultatus jais nepatenkinti kandidatai turi vos vieną dvi paras kreiptis į Seimą arba Prezidentą, kad šis savo ruožtu kreiptųsi į KT. Tada teismas turi per 72 val. išnagrinėti pateiktą skundą ir paskelbti savo išvadą, ar tikrai ginčijamoje apygardoje būta pažeidimų.
Tačiau galutinį sprendimą priima Seimas, remdamasis KT išvada.
Beje, Seimas turi teisę ir nepaklusti KT išvadai. Mat įstatymas numato, kad parlamentarai turi teisę "nustatyti tikruosius esminius rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų pateiktus balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus". Tai reiškia, kad Seimas gali tiesiog paskelbti tuos rezultatus, kuriuos patvirtino VRK, nors juos ir užginčytų KT.
Atkreipė dėmesį į dovanas
Paprastai rinkimų rezultatai skundžiami po antro turo, kai vienoje apygardoje du kandidatai surenka labai panašų balsų skaičių.
Pavyzdžiui, 1996 m. renkant parlamentarus Baltijos apygardoje Klaipėdoje, konservatorius Rimantas Didžiokas surinko vos 15 balsų (t. y. tik 0,1 proc.) daugiau nei liberalas Eugenijus Gentvilas. Tais pačiais metais Pasvalio–Panevėžio apygardoje konservatorius Antanas Matulas tik 41 balsu (0,2 proc.) aplenkė Lietuvos demokratinės darbo partijos atstovą Vytautą Einorį.
Pralaimėjusieji laiku kreipėsi į tuometį Prezidentą Algirdą Brazauską, o pastarasis nusiuntė paklausimą į KT.
Prieš ketverius metus renkant Seimą Raseinių apygardoje, antrą turą laimėjęs socialdemokratas Gintautas Mikolaitis tik 61 balsu (0,38 proc.) aplenkė save iškėlusį Kęstutį Skamaraką. Šis kreipėsi į Prezidentą Valdą Adamkų ir KT tada gavo valstybės vadovo paklausimą, ar Raseiniuose nebuvo pažeistas rinkimų įstatymas.
Visais šiais atvejais KT nepanaikino balsavimo rezultatų, nes nenustatė esminių pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos rinkimų baigčiai. Todėl nebuvo ir kreiptasi į Seimą prašant neleisti R.Didžiokui, A.Matului ir G.Mikolaičiui tapti parlamentarais.
Beje, 2004 m. lapkritį paskelbtoje išvadoje dėl rinkimų rezultatų Raseinių apygardoje KT atkreipė dėmesį, kad rinkėjai negali būti dovanomis skatinami balsuoti už tam tikrą partiją ar kandidatą. Remiantis šia išvada priimtas įstatymas, draudžiantis per rinkimų kampaniją dalyti rinkėjams miltus, alų, batų šepečius, pieštukus, tušinukus ir sąsiuvinius ar kitokias dovanas, taip pat rengti politikų apmokėtus koncertus.