Visuomeninio transliuotojo LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė darbo grupės posėdžio metu tikino, kad prievolė šiai žiniasklaidos priemonei organizuoti rinkimų debatus visiems rinkimų dalyviams neleidžia sukurti patrauklaus produkto žiūrovams, o patys kandidatai taip pat nerodo didelio entuziazmo dalyvauti tokio pobūdžio debatuose.
„Pirmame (Seimo rinkimų – ELTA) ture buvo planuota, kad turi dalyvauti 758 kandidatai, o neatvyko 255. O antrame ture neatvyko pusė kandidatų. Mūsų skaičiavimais, dėl to buvo veltui išleista apie 60 tūkst. eurų“, – darbo grupės nariams problematiką pristatė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Pasak LRT vadovės, šiuo metu taikomi debatų organizavimo reikalavimai kartais sudėtingai realizuojami ir dėl techninių galimybių.
„Kaip pavyzdį galiu pateikti merų rinkimus, kai, tarkim, kandidatuoja 17 kandidatų, o mūsų studijoje daugiau nei 9 kandidatai fiziškai netelpa, mes neturime fizinių galimybių“, – tvirtino M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT siūlo atsisakyti vienmandatitinkų debatų organizavimo per visuomeninį transliuotoją
Atsižvelgdamas į tokią organizacinę problematiką, LRT teisės skyriaus konsultantas Armenas Airapetianas pasiūlė apskritai atsisakyti vienmandačių apygardų kandidatų debatų organizavimo per visuomeninį transliuotoją, vietoje to sudarant galimybę juos surengti vietinėms žiniasklaidos priemonėms.
„Vienmandatininkų debatai, kurie yra savo rajonuose, jie tikrai galėtų būti. Tos lėšos, kurias papildomai VRK kompensuoja už tokias laidas vienmandatininkams, jos galėtų būti skiriamos tose vietovėse, kur kandidatuoja tie asmenys, vietinėms medijų priemonėms“, – pasiūlymą darbo grupėje pateikė A. Airapetianas.
LRT teisininkas kartu pažymėjo, kad vietiniu lygmeniu konkuruojančių kandidatų diskusijos yra įdomios būtent tos vietos gyventojams, o ne nacionaliniu lygmeniu. A. Airapetianas pasiūlė, kad savivaldos rinkimų atveju LRT galėtų organizuoti tik trijų didžiųjų Lietuvos miestų kandidatų į merus debatus.
„Debatai yra pirmoje eilėje įdomūs savo rinkėjams, savo regionuose“, – teigė jis.
Siūlo įtraukti debatus organizuojančias nevyriausybines organizacijas
Visgi toks LRT pasiūlymas iškėlė klausimų posėdyje dalyvavusiam Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovui Rokui Stabingiui.
„VRK lieka klausimas, ką daryti su kitų 57 miestų merais, ką daryti su vienmandatininkais“, – abejojo VRK atstovas.
Tačiau jis sutiko, kad būtų galima ieškoti kelių, kuomet galimybė organizuoti VRK finansuojamus debatus būtų suteikiama nevyriausybinėms organizacijoms, tačiau tam, pasak jo, būtų reikalingi teisiniai pokyčiai.
„Nevyriausybės organizacijos neturi licencijų televizijai. Jos labai gerai daro (debatus – ELTA). Jeigu būtų galimybė teisiškai finansuoti, aš manau, VRK tikrai galėtų finansuoti, bet aš nežinau, ar pagal viešuosius pirkimus nevyriausybinės organizacijos gali dalyvauti“, – sakė R. Stabingis.
Rinkimų peržiūros darbo grupei vadovaujantis konservatorius Andrius Vyšniauskas atkreipė dėmesį, kad būtent jaunimo suburtas politinės stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“ regionuose organizuoja kur kas didesnio susidomėjimo sulaukiančius debatus nei kad transliuojami per LRT.
„Geriausias variantas per pastaruosius kelerius rinkimus buvo „Žinau, ką renku“ debatai. Tikrai buvo geras, kokybiškas produktas, kurį žmonės galėjo pasižiūrėti, o vietinė spauda – pakomentuoti ir parašyti apie juos. Kodėl neįmanoma padaryti normalaus pirkimo ir nupirkti gerų debatų, pavyzdžiui, Alytaus vienmandatėje apygardoje, kurioje vyktų vieni, bet geri debatai, įtraukiant vietines žiniasklaidos priemones“, – teigė A. Vyšniauskas.
Tuo metu pati „Žinau, ką renku“ atstovė Guoda Vaitiekutė pažymėjo, kad ši organizacija, netgi neturėdama didelių resursų, sugebėjo sukurti didelio susidomėjimo sulaukusį turinį, todėl ji pasiūlė VRK tiesiog suteikti galimybę viešųjų pirkimų būdu pirkti kokybiškas transliacijas, pačius debatų organizavimo klausimus paliekant patiems „Žinau, ką renku“.
„Pagrindinis mūsų iššūkis yra transliacijos, šiuo metu mes jas darome telefonu arba su bendruomenėmis susitarę, kad padarytų geresnę transliaciją. Tačiau netgi telefoninės transliacijos per rinkimus surenka virš 200 tūkst. žmonių. Tiek mes peržiūrų surenkame“, – parlamentarams sakė G. Vaitiekutė.
Tuo metu „valstiečių“ atstovė A. Širinskienė iškėlė klausimą, kodėl patys LRT, turėdami pakankami didelius resursus, negali organizuoti debatų regionuose.
„LRT galėtų sukviesti ir rajonų centruose žmones, padaryti jiems galimybę klausti, jiems transliuoti portale, tai tų būdų, norint būti išradingiems, tikrai yra daug“, – kalbėjo A. Širinskienė.
„Valstiečiai“ iškėlė klausimą, kodėl pasiūlymus teikė vienintelė LRT
Tačiau A. Širinskienei taip pat iškilo klausimas, kodėl darbo grupei pasiūlymus dėl debatų organizavimo pateikė vienintelė LRT, o kitų žiniasklaidos atstovų pasiūlymų tiesiog nebuvo sulaukta.
„Aš norėčiau pirmininko paklausti, mes matome tik LRT pasiūlymus, tai kaip atsitiko, kad iš žiniasklaidos priemonių tik vienintelė LRT pasisakė? Nes su įvairiais debatais, tiek VRK finansuojamais, susiduria ir kitos priemonės. Tai ar jūs klausėte, jeigu klausėte, ar jie neatsakė? Tai gal tiesiog neraginote dar kartą išreikšti pasiūlymus raštu“, – klausimą darbo grupės vadovui uždavė A. Širinskienė.
Į tai A. Vyšniauskas atkirto, – jeigu „valstiečiai“ apskritai nebūtų pasitraukę iš šios darbo grupės ir jos veikloje būtų dalyvavę visą laiką, tuomet A. Širinskienė žinotų, kad galimybė teikti siūlymus buvo sudaryta visoms žiniasklaidos priemonėms.
„Gerbiama Agne, jeigu būtumėte dalyvavę nuo pat pradžių darbo grupės veikloje, tai būtumėt žinojusi, kad buvo suderintas su visa darbo grupe sąrašas organizacijų, asociacijų, kurios gavo kvietimą teikti iniciatyvas. Mes kvietėme asocijuotas struktūras, o jos gali pasidalinti su atskiromis organizacijomis ir nariais. Visi gavo. LRT buvo vienintelė žiniasklaidos priemonė, kuri pateikė tokią nuomonę“, – tvirtino A. Vyšniauskas.
Tačiau LVŽS atstovė neliko patenkinta tokiu atsakymu ir pasiūlė dar kartą paraginti visas žiniasklaidos priemones teikti savo siūlymus.
„Tai gal mes tada paprašykime ir kitų žiniasklaidos priemonių, nes matau, kad jų dabar yra ir yra gerbiamas Radzevičius, kad jie pateiktų savo įžvalgas raštu per kokią savaitę. Aš manau, kad tikrai po šios dienos diskusijų turėtų“, – rekomendacijas dalino A. Širinskienė.
Reaguodamas į tai, A. Vyšniauskas akcentavo, kad darbo grupėje jau buvo numatyti aiškūs terminai pasiūlymų teikimui, o ir patiems „valstiečiams“ jau buvo sudaryta išimtis ir leista įtraukti tam tikrus siūlymus net ir pavėlavus.
„Gerbiama Agne, šitai darbo grupei pirmininkauju aš, o ne jūs. Ačiū už jūsų pasiūlymą, buvo laikas, buvo duotas mėnuo laiko teikti pasiūlymus. Kai išeisime į konkrečių projektų etapą su Rinkimų kodeksu, komitetuose bus galimybė siūlyti ir komentuoti. Aš priminsiu, kad mes vis dar laukiame LVŽS pasiūlymų, tai būtų gerai, kad savo frakciją ir partiją paragintumėte tuos pasiūlymus pateikti, o žiniasklaida, jeigu turi kokių nors iniciatyvų, tai tikrai laukčiau“, – teigė darbo grupės vadovas.
Ieškos būdų stiprinti vietinius debatus
Apibendrindamas grupės posėdį, A. Vyšniauskas kalbėjo, kad parlamentarai toliau diskutuos, kaip išsakytus siūlymus būtų galima įtraukti į rengiamą Rinkimų kodeksą, bei pažymėjo, jog būtina rasti sprendimus, kaip pagerinti debatų kokybę, juos padarant patrauklesnius regionuose.
„Iš šios diskusijos pamatėme, kad yra problema su debatais. Problema yra kompleksinė. Akivaizdu, kad ir įstatymas yra netobulas, ir jo nuostatos stipriai pasenusios. Reikia paieškoti būdų, kaip stiprinti vietinį lygmenį, savivaldą ir vienmandates apygardas ir kaip padėti nevyriausybinėms organizacijoms, kurios gali kartu su žiniasklaidos priemonėmis organizuoti gerus debatus“, – posėdį apibendrino A. Vyšniauskas.
ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri iki rugsėjo 10 d. turės peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus.
Visgi dar prieš pradedant grupės darbą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga paskelbė apie pasitraukimą, tuomet tvirtindami, kad iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią, pasak jų, inicijuoja valdantieji.
Tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) gegužės pradžioje pranešė siūlą nekeisti esamų Seimo, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų sistemų. Į tai bematant sureagavo „valstiečiai“ ir kitą dieną informavo, kad, šios partijos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui pasiūlius, LVŽS frakcija grįžta į darbo grupę.
Tačiau, nepaisant viešo paskelbimo apie sugrįžimą, po savaitės vykusiame posėdyje nė viena LVŽS atstovė nepasirodė. Kaip tuomet Eltai aiškino frakcijos narė Rima Baškienė, frakcija nebuvo Seimo valdybai pateikusi jokio oficialaus rašto, kuriuo informuotų apie sugrįžimą, todėl ji tuomet vykusiame posėdyje net negalėjo dalyvauti.
Darbo grupę šiuo metu sudaro: A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD frakcija), Andrius Kupčinskas (TS-LKD frakcija), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS-LKD frakcija), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė), Agnė Širinskienė (LVŽS frakcija), Rūta Miliūtė (LVŽS frakcija).
Į darbo grupę iki LVŽS pasitraukimo buvo įtrauktos frakcijos narės Rima Baškienė bei Guoda Burokienė.