Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mažvydas Jastramskis teigia, kad į antrą turą patekęs dabartinis meras Artūras Zuokas gali pabandyti flirtuoti su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rinkėjais.
„Tikrai negalima sakyti, kad R. Šimašiaus pergalė antrajame ture yra garantuota. Ji būtų garantuota, jei antrame ture būtų R. Šimašius prieš V. Tomaševskį. Bet buvo teisingai akcentuota, kad V. Tomaševskio partija, jo paties pozicija ir jo rinkėjai bus esminis veiksnys, nulemsiantis antrą turą. Man čia yra klausimas, kiek A. Zuokas skirs dėmesio, kiek norės prašyti V. Tamoševskio paramos“, - sakė M. Jastramskis.
Tačiau jis perspėja, kad tai dviašmenis kardas, nes flirtuodamas su V. Tomaševskio rinkėjais A. Zuokas gali išbarstyti savuosius rėmėjus.
Pirmajame rinkimų ture R. Šimašius surinko 34,53 proc. balsų, A. Zuokas – 18,36 proc., V. Tomaševskis – 17,25 proc.
„Neabejoju, kad A. Zuokas matydamas, kad labai stipriai atsilieka nuo R. Šimašiaus, ateinančias porą savaičių paskirs tam, kad gautų kuo daugiau politinės paramos. V. Tomaševskio parama jam būtų gyvybiškai svarbi. Jo rinkėjai natūraliai nebalsuotų nei už R. Šimašių, nei už A. Zuoką, bet kadangi tai yra partija, kurioje lyderio parama galėtų padaryti stiprią įtaką, aš manau, kad A. Zuokas galėtų netgi desperatiškai siekti, jog V. Tomaševskis jį paremtų“, - pirmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas M. Jastramskis.
Politologas svarstė, kad valdančiąją daugumą Vilniaus miesto taryboje gali suformuoti Liberalų sąjūdis, TS-LKD ir „Lietuvos sąrašas“.
M. Jastramskis taip pat atkreipė dėmesį į „darbiečių“ bei „tvarkiečių“ fiasko: Darbo partija sostinėje nelaimėjo nė vieno mandato, o „Tvarka ir teisingumas“ turės tik tris atstovus.
„Darbo partija patyrė fiasko, ypač žinant tai, kad Vilniuje jie skyrė nemažą dėmesį, pastangas, tą pačią politinę reklamą, kad kandidatas ir partija pasirodytų gerai. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ir nacionalinio lygu partija pasirodė prastai. Nepasisekė ir „Tvarkai ir teisingumui“. Akivaizdu, kad jiems į naudą buvimas valdžioje neišeina“, - sakė M.Jastramskis.
Liberalų sąjūdis Vilniaus miesto savivaldybėje turės 15 atstovų, Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“ - 10, Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai - 8, A. Zuoko Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) - 6, socialdemokratai ir „Lietuvos sąrašas“ - po 4.
Didžiausi rinkimų laimėtojai ir pralaimėtojai
Didžiausiais 2015 m. savivaldos rinkimų laimėtojais politologai įvardija Liberalų sąjūdį, nepartinių kandidatų sąrašus ir jų merus, Vilniuje – partiją „Lietuvos sąrašas“, kuri sugebėjo gauti 4 mandatus taryboje. Tai lygiai tiek pat, kiek politikos senbuviai socialdemokratai.
„Lietuvos sąrašą“ Vilniuje tempė kandidatas į merus Naglis Puteikis, tačiau N. Puteikio vardo komitetai buvo sudaryti Klaipėdoje ir Kaune. Uostamiestyje toks sąrašas laimėjo 3 mandatus.
Didžiausia pralaimėtoja politologai vadina partiją „Tvarka ir teisingumas“.
„Vienareikšmiški pralaimėtojai yra „Tvarka ir teisingumas“. Visais požiūriais jie šiuose rinkimuose pasirodė gana prastai“, - sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, politologė Ainė Ramonaitė.
Naujos tendencijos
Politologė pabrėžia, kad šiuose rinkimuose išryškėjo politikos personalizacija, kai rinkėjai renkasi asmenis. Tai reiškia, kad tinkamas veidas „patempia“ partijų sąrašus aukštyn.
„Tai reiškia, kad partijoms teks labai stipriai galvoti apie savo lyderių gretas. Neužteks vieno lyderio, reikės turėti daug lyderių, kad būtum konkurencingas. Tai iš dalies gerai, nes tos lyderystės trūko. Bet politikos personalizacija yra lazda su dviem galais. Ji šiek tiek griauna partinės konkurencijos logiką“, - teigė A. Ramonaitė.
Pasak politologės, rinkimuose išryškėjo atotrūkis tarp didmiesčių ir likusios Lietuvos dalies.
Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje konkuruoja visai kitos partijos nei likusioje šalies dalyje: didmiesčiuose populiarus Liberalų sąjūdis, konservatoriai, kai kur nepartiniai, provincijoje – socialdemokratai, Darbo partija.
„Darbo partija absoliučiai nieko negavo Vilniuje, nepaisant protingos reklamos, daug sudėtų pinigų. Socialdemokratai irgi gerokai prasčiau atrodo didmiesčiuose“, - teigė politologė.
M. Jastramskis: nacionalinė koalicija gali susvyruoti
Politologas Mažvydas Jastramskis irgi pabrėžė nepartinių kandidatų stiprėjimą, kuris prasidėjo su 2011 m. rinkimais.
„Šiuose rinkimuose yra didžiausia sėkmė visuomeninių komitetų ir nepartinių kandidatų didesniuose miestuose. Jeigu pažiūrėtume į didesnių savivaldybių žemėlapį, yra tikimybė, kad po antrojo turo, išskyrus Klaipėdą, visų didesnių miestų merai bus iš nepagrindinių partijų“, - sakė M. Jastramskis.
Kaip išimtį jis išskyrė Alytaus miestą, kuriame buvęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius laimėjo mero rinkimuose iš pirmo turo, o taryboje nepartiniai gali net formuoti koaliciją – vietų jiems užtenka.
Šiauliuose į antrą turą irgi išėjo du nepartiniai kandidatai – Artūras Visockas ir Valerijus Simulikas.
Panevėžyje antrajame ture susigrums nepartinis Rytis Mykolas Račkauskas ir konservatorius Maurikijus Grėbliūnas.
Kaune, kuris buvo konservatorių tvirtovė, pirma vieta užleista Visvaldui Matijošaičiui, kuris susigrums su konservatoriumi Andriumi Kupčinsku.
„Panašu, kad šitie savivaldos rinkimai gali būti naujas impulsas sąrašams, partijoms 2016 m. Seimo rinimuose, kurios nepriklauso tam, ką mes vadiname tradicinėmis politinėmis jėgomis“, - sakė M. Jastramskis.
Politologas taip pat iškėlė prielaidą, kad šiuose rinkimuose blogai pasirodžius „Tvarkai ir teisingumui“ bei iš dalies Darbo partijai, gali kilti idėjų apie nacionalinės valdančiosios koalicijos pertvarkymą.
„Buvo akcentuota, kad tiek „Tvarka ir teisingumas“, tiek Darbo partija prastai pasirodė šiuose rinkimuose. Nors savivaldos rinkimų specifika yra visai kitokia nei Seimo, bet čia nėra apklausos, tai realūs rinkimai, kuriuose balsavo realūs žmonės ir jų baigtis yra tokia, kad dvi iš valdančiosios koalicijos partnerių gavo labai mažai piliečių pasitikėjimo. Galima iškelti atvirą klausimą, ar apie tai nebus galvojama, kad galbūt ateinant Seimo rinkimams verta pasitraukti iš valdančiosios koalicijos į opoziciją, nes kitaip gali būti prastai“, - sakė M. Jastramskis.
Politologas neatmetė galimybės, kad „Tvarkai ir teisingumui: pakenkė ir gana populiarių politikų Valentino ir Andriaus Mazuronių išėjimas.