„Lietuvoje per metus atliekami bandymai su maždaug pusantro tūkstančio gyvūnų. Daugiausia pelėmis, žiurkėmis ir jūrų kiaulytėmis. Likę maždaug penki procentai mokslo tikslais tiriamų gyvūnų yra triušiai, avys ir kiaulės.
Kiek mažiau negu dešimtadalis gyvūnų būna užmigdomi. Procedūros yra reglamentuotos, joms reikalingus leidimus duoda arba ne Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsakinga už gyvūnų gerovės kontrolę. Nenorime šia laida kelti nereikalingos panikos. Bandymai su gyvūnais gelbsti žmonių gyvybes, ir kito pasirinkimo čia nėra“, – teigė žurnalistė Rita Miliūtė.
R.I.T.A. žurnalistai kelia klausimą, ar medikai turi informuoti savo pacientus, kad ta pati įranga, kaip žmonėms, naudojama tirti gyvūnus. Ar iš viso ta pati įranga gali būti naudojama ir žmonėms, ir gyvūnams? Taip pat ar tą įrangą suteikianti gydymo įstaiga turi ne tik užtikrinti, kad tai nekelia grėsmės užsikrėsti gyvūnų pernešamomis ligomis, bet ir informuoti, kaip tai padaryta? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, arba Kauno, klinikos renkasi antrąjį variantą.
Kaune atliekami bandymai su kiaulėmis
Kauno klinikos. Ankstyvas rytas. Pacientų vos vienas, kitas, tačiau Radiologijos klinikoje kažkas vyksta. Specialiu autobusu atvežtas nepaprastas pacientas. Gali būti sunku patikėti, tačiau rytais ir naktimis šioje įstaigoje tiriamos kiaulės. Ta pačia įranga, kuri dienos metu naudojama žmonių reikmėms.
Kas vyksta šioje valstybinėje gydymo įstaigoje? Istorija paslaptinga, o pagrindiniai jos veikiantieji asmenys turi aukštų pareigūnų palaiminimą. Vienos medicinos įstaigos Vokietijoje užsakymu, Kaune atliekami bandymai su kiaulėmis. Mokslo tyrimai žmonijos labui.
Žurnalistų dėmesio centre atsidūrė Gyvūnų tyrimo centras. Žurnalistai gavo paaiškinimą, kad lankytis čia draudžiama, siekiant išvengti infekcinių ligų ir kitų užkratų patekimo. Tačiau išvežti bandomuosius iš čia įmanoma. Galima net tirti gyvūnus tomografu. Šis centras jo neturi. Tokių brangių aparatų yra Kauno klinikose. Bet kaip ten patekti su sergančiomis kiaulėmis? Ogi paprašyti sveikatos apsaugos ministro.
„Atsižvelgiant į tai, kad numatomas atlikti mokslinis taikomasis tyrimas, tikėtina, prisidės prie naujų mokslo žinių apie organų transplantacijos sąlygas ir nesutrikdys sklandaus bei tinkamo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientams, ministerija neprieštarauja, kad tyrimui būtų naudojama Kauno klinikų infrastruktūra“, – rašoma Aurelijaus Verygos pasirašytame dokumente.
Ministras pasirašė – medikai daro, kaip nurodyta. Ką jiems atveža – tą jie guldo į tomografą. Bet, kodėl to nedaro veterinarai?
„Jie neturi kur tirti. Antra vertus, yra mūsų radiologų patirtis, nesvarbu, kad jie dirba su žmonėmis. Juk daugumos gyvūnų anatomija nedaug kuo skiriasi. (…) Jie veterinarijoje atlieka kažkokį bandymą, tą pacientą, sakykime, kiaulę ar kažką išoperuoja ir paskui svarbu pasižiūrėti kaip visa tai gavosi, o kadangi pas save neturi diagnoztinės įrangos, tiria čia. Tas tyrimas atliekamas planiškai, nenukenčiant pacientams“, – sakė Radiologijos klinikos vadovas prof. Algidas Basevičius.
Štai taip, viskas švaru ir tvarkinga. Abejonių dėl gyvūnų bei žmonių diagnostikos tame pačiame kabinete, tuo pačiu aparatu neturi ir šių klinikų vadovas.
„Apie tą tyrimą esu informuotas. Tyrėjai prašė net mūsų ministro ir rektoriaus leidimo, nes mūsų steigėjai yra ministerija ir universitetas, kad toks tyrimas mūsų ligoninėje būtų atliktas. (…) Būtų netikslinga jiems turėti tokią įrangą, kokią gali turėti universiteto ligoninė. Panašūs tyrimai daromi visame pasaulyje, ir universiteto ligoninės juose dažnai dalyvauja“, – sakė Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius.
Parlamentarą nustebino tokia praktika
Seimo Sveikatos komiteto narį Antaną Matulą nustebino tokia pasaulinė praktika, kai kiaulės ir žmonės dalijasi tuo pačiu tyrimo aparatu.
„Penkias kadencijas esu parlamento Sveikatos reikalų komitete, pažįstu visas sveikatos įstaigas, bet neteko girdėti tokio įdomaus atvejo, kad gyvūnai būtų vežami į klinikas ir tiriami su ta pačia įranga tose pačiose patalpose. Kažkas naujo. Teko lankytis Taivane, mums rodė atskirą pastatą, kur mokslininkai tiria gyvūnus. Teko matyti kiaulių, žiurkių ir kitų gyvūnų, visa reikiama įranga, bet tai visai kitokie reikalavimai higienos ir tvarka“, – sakė A. Matulas.
Jo vertinimu, yra nusižengiama ne tik higienai, bet ir etikai, „nes žmonės turi žinoti, kad jie guldomi į patalpą, tiriami įranga, ant kurios neseniai buvo tiriama kiaulė ar kitas gyvūnas“.
Kauno klinikos turi paaiškinimą visiems abejojantiems.
„Į tą pačią lovą jie neguldomi. Gyvūnas yra steriliai apklojamas, steriliais užvalkalais, užtiesiamais ir taip toliau. Yra tas pats, kai žmogų operuojame operacinėje, ta pati higiena, infekcijų kontrolės reikalavimai, viskas yra išlaikoma“, – sakė R. Jurkevičius.
A. Matulo vertinimu, reikėtų atlikti parlamentinį tyrimą dėl ministro ir Kauno klinikų veiklos.
„Jei yra fiksuoti keli atvejai tyrimų su gyvūnais tose pačiose patalpose, gali būti kad yra kažkokia sistema, ir tas tęsiasi pakankamai ilgai. Visuomenė turi teisę žinoti, kad tokie dalykai vyksta“, – sakė parlamentaras.
Kauno klinikų atstovai neatsakė į klausimą, kokiais tyrimais apsidrausta, kad čia tiriami gyvūnai nėra ligų pernešėjai žmonėms.
R.I.T.A. Žurnalistai pasidomėjo, kaip apie bandymus su gyvūnais informuoja kitų šalių universitetai. Paaiškėjo, kad jie tos informacijos visai neslepia. Pavyzdžiui, Bristolio universitetas viešai skelbia ne tik nuorodas apie bandymams naudojamas laboratorijas ir įrangą, bet ir vaizdus, kaip tie tyrimai atliekami.