Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sugeba sakyti, kad niekas nežino, kiek tarpusavyje susijusios įmonės, pavyzdžiui, visas „Agrokoncernas“, valdo žemės plotų, nes esą tokio duomenų registro dar nėra ir jis tik pradedamas kurti.
Yra – ir netgi pačioje Žemės ūkio ministerijoje. Beveik pusė valdančiosios frakcijos nutarė svarstyti siūlymą sudaryti komisiją, kuri tirtų stambiųjų žemvaldžių dominavimą šalies žemės ūkyje. Stambiausias žemvaldys, kaip ir jo ministras, sako, kad duomenų, kiek žemės telkiama susijusiose rankose, niekas neturi. Nė pats žemvaldys, skelbia R.I.T.A.
„Negaliu atsakyti į šitą klausimą, neatsimenu tiksliai“, – į klausimus, kiek turi žemės, ir kiek su juo susijusios įmonės gauna Europos Sąjungos paramosm atsakinėjo Ramūnas Karbauskis.
Žemės ūkio ministras irgi kalbėjo, kad neturi galimybės gauti informacijos, kiek žemės valdo „Agrokoncernas“, kiek „Agrowill'as“ ar kitos įmonės.
„Čia – taip pat problema. Tai šiandien pasakyti, kokia įmonė, kiek žemės valdo, negaliu“, – kalbėjo B. Markauskas.
Centras renka ir sistemina visus reikalingus duomenis
Žurnalistė Rita Miliūtė pažymi, kad tai yra netiesa. Tuos duomenis renka ir sistemina, taigi, prireikus gali bet kam pateikti, atskira, speciali ir tam skirta įmonė. Ta įmonė vadinasi Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Centras turi pustrečio šimto darbuotojų ir kasmet mokesčių mokėtojams kainuoja apie pusšešto milijono eurų.
Ši valstybinė įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras renka ir analizuoja visus duomenis susijusius su ūkininkais ir žeme. Iš viso administruoja šešis registrus, du iš jų – ūkininkų ir žemės valdų.
„Pirminį tokį darbą atlieka žemės ūkio skyriai rajonuose, jeigu ūkininkas atneša prašymą įregistruoti, arba atneša informaciją, kad pasikeitė jo duomenys, ar jis nusipirko žemės ar pasikeitė jo partneriai ūkyje“, – aiškino centro generalinis direktorius Sigitas Puodžiukas.
Turime žemės plotą. Centras apie jį gali pasakyti kas jo valdytojas, koks jo išsilavinimas, profesija, ar žemė, nuomojama ir kam ji nuomojama, ar ji dirbama partnerystės pagrindu ir su kuo ta partnerystė sudaryta. Daugiau kaip penkis milijonus per metus mokesčių mokėtojams kainuojanti institucija informaciją renka pagal įstatymą, bet analizę atlieka savo nuožiūra.
„Kas mums šauna į galvą, kas mums atrodo įdomu būtų visuomenei žinoti, kitoms institucijoms žinoti, tai mes tiesiog bandome analizuoti, daryti kažkokius skaičiavimus, apibendrinimus, ir juo skelbiame“, – sakė S. Puodžiukas.
Niekas duomenų neprašo
Analizuoja patys sau, nes, pasak centro vadovo, jokia kita institucija analizių neprašo. Šiek tiek pasiima tos, kurios neturi, kur dingti.
Žemės ūkio ministerijai be kitų įstaigų priklauso šios dvi: Nacionalinė mokėjimų agentūra, kuri išmoka paramą ūkininkams, ir žemės tarnyba, patvirtinanti žemės įsigijimą ir prižiūrinti, kad hektarų kiekis neviršytų normos. Kai žemės tarnyba gauna ūkininko paraišką dėl žemės įsigijimo, ji kreipiasi į registrų centrą duomenų: kad sužinotų kiek ūkininkas ar bendrovė jau turi žemės, kiek žemės turi žmona ar vyras, tėvai ir nepilnamečiai vaikai.
Su mokėjimo agentūra viskas dar paprasčiau. Ūkininkas teikia paraišką gauti pinigų agentūrai per ūkio informacijos centrą. Kaip sako pati agentūra, jiems daug duomenų tikrinti nereikia, nes teikiant paraiškas per ūkio informacijos centrą, daug kas patikrinama automatiškai.
„Nacionalinė žemės tarnyba praktiškai labai retai kreipiasi. Nacionalinė mokėjimų agentūra, jeigu kalbant apie ūkininkų registrą, tai praktiškai labai retai“, – sakė S. Puodžiukas.
Ūkininkai ar centro atliekama analitinė veikla, pasak centro vadovo, nelabai kam įdomi. Neįdomu, nors tik penki šimtai ūkininkų ar bendrovių pasiima daugiau kaip dešimtadalį visos europinės paramos: daugiau kaip 80 milijonų.
Neįdomu net ir tuo atveju, kad dvi institucijos ir valstybinė įmonė žemės ūkio ministerijai kainuoja daugiau kaip penkiasdešimt milijonų eurų per metus, nors įrankis, patikrinantis ar nėra apeinami įstatymai, nustatantis susietumą, esą nėra išrastas. Bet tai netiesa.
„Mes imame duomenis iš Registro centro, kur galime matyti nuomos sutartis. Tai reiškia, kad jūs pjūvius darote. Čia mes analizuojame, bet tokio užsakymo, kad pateikite analizę, mes negauname. Mes pateikia informaciją, kurią turime, kokiais informacijos šaltiniais disponuojame“, – sakė S. Puodžiukas.
Tūkstančių tūkstančiais duomenų turinti įmonė dirba tai, kas nustatyta teisės aktais. O norint patikrinti susietumą, užtektų ministro įsakymo. Štai ir neegzistuojantis susietumą patikrinantis įrankis. Dar ir kaip egzistuoja. Sostinėje, Vinco Kudirkos gatvėje, pilko mūro pastate. O tai svarbu būtent dėl to, kad čia galima gauti duomenų apie stambiausius šalies žemvaldžius.
„Žiniasklaidai mes galėtume atskleisti, galbūt, susistemintus (duomenis). (…) Apie įmonę, ko gero, taip, todėl, kad griežčiausiai duomenų teikimą reglamentuoja asmens duomenų įstatymas apie fizinius asmenis“, – sakė S. Puodžiukas.
Pasak jo, paprašius specialistų būtų galima pateikti ir duomenis, kiek, pavyzdžiui, žemės valdo, nuomoja ir dirba partnerystės sutartimi bendrovė „Agrokoncernas“.
Tokį prašymą šiai įmonei būtų galėjęs pateikti ne tik Karbauskio į Seimą ir ministeriją atsivestas B. Markauskas, bet ir laikinoji komisija dėl žemių užvaldymo. Jeigu kiti du į Seimą Karbauskio atsivesti žaliavalstiečiai – Širinskienė su Jaručiu – nesirūpintų, kad ta komisija kaip tik tai jo reikalų netirtų, skelbia R.I.T.A.
Saugus prieglobstis – „reikalingam žmogui“
Kaip teigė Rita Miliūtė, pusšešto milijono eurų per metus mokesčių mokėtojams kainuojanti įmonė dar yra padaryta saugiu ir nepigiu prieglobsčiu kokiam nors nebereikalingam politikui arba kokiam nors politikui maloniam žmogui.
Taip Žemės ūkio informacijos ir verslo centre atsirado trys patarėjai. Atradome, kad jų etatus įsteigė jau panaikinta centro valdyba. Kai ji dar buvo, visi valdybos nariai būdavo iš Žemės ūkio ministerijos. Valdybos nebėra, patarėjai centre liko.
Evaldas Zigmantas Čijauskas, prie konservatorių buvęs Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriumi ir skirstęs Europos Sąjungos paramą. Iš agentūros atsistatydinęs po to, kai žmona gavo beprocentę paskolą iš socialdemokrato ir paukštyno savininko Jono Jagmino, o Jonas Jagminas su paukštynu – daugiau kaip pusę milijono litų SAPARD paramos.
Antra patarėja – Lina Kujalytė, šiaip socdemė, bet buvusi žemės ūkio viceministrė prie Darbo partijos ir Ramunė Visockytė, irgi iš Darbo partijos. Buvusi Seimo narė ir narkotikų kontrolės ekspertė, aktyviai kovojusi prieš švarias adatas ir kontroliuojamą metadoną narkomanams.