Tiesa, tarnybos vadovas Gintautas Barcys etikos normų pažeidimų neįžvelgia, priekaištų šiuo atžvilgiu neturi ir vaistų gamintojai.
Vis dėlto Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė tokią praktiką pavadino išsigimusia ir teigė matanti galimus etikos pažeidimus.
Įžvelgė schemą
„Turi specialistą, kuris tau reikalingas. Nori, kad jis baigtų plėšytis per keletą darboviečių. Skelbi viešąjį pirkimą išorės ekspertų paslaugoms.
Sulauki savų specialistų pasiūlymo, surenki Viešųjų pirkimų komisiją irgi iš savo darbuotojų, jos nariai pavertina pasiūlymą – kai kurie siūlytojai yra vertintojų viršininkai, bet kam tas trukdo. Susideri, numušdamas pasiūlymo kainą už vienetą net kokių vienuolika eurų, sutaupęs valstybės pinigų pasirašai sutartį, samdai. Visi patenkinti. Ir pinigai vietoj, ir darbuotojai čia pat. Bent jau taip veikė būdas Valstybinėje Vaistų kontrolės tarnyboje. Sakot, o tai pinigų nėra. Yra.
Per šešerius metus samdydama iš viso devynis savo pačios darbuotojus kaip išorės ekspertus tarnyba sumokėjo daugiau kaip pusę milijono eurų“, – laidoje teigė Rita Miliūtė.
Atsisakė galiojusios tvarkos
„Šiuo metu ekspertizę daro visi mūsų darbuotojai ir mes nesamdome kitų bendranacionalinei procedūrai. Ten, kur yra sutartis paslaugų su Europos vaistų agentūra (EMA), mes kartais pasitelkiam išorinius ekspertus pagal EMA ekspertų sąrašą“, – teigė G. Barcys.
Pati vėliausia sutartis, kuria ekspertinės paslaugos pirktos iš tarnybos darbuotojų, sudaryta 2015 m. Kodėl išvis tai buvo daroma? Esą dėl didesnio skaidrumo.
„Kai aš čia pradėjau dirbti, praktiški visi ekspertai buvo samdomi autorinėmis sutartimis. Tai buvo 2009 m. Mes šios praktikos atsisakėm, persikėlėm viską į vidines struktūras, sutvarkėm procedūras, atsisakėm autorinių sutarčių, tačiau paveldėjom didžiulius kamščius, kur iki 4 metų trukdavo registracija (vaisto registracija šalyje – DELFI).
Sudarėme darbo planus, normas, kiek tų ekspertizių reikia padaryti. Susitvarkėm taip, kad jau 2012-2013 metais eilių nebebuvo. Viskas atliekama laiku. Ir to, ko mes negalėjome atlikti, kur perviršiai susidarę, mes tų ekspertizių pirkdavom ir tą darėm viešo pirkimo būdu, skelbdavom konkursus“, – dėstė laidos pašnekovas.
Siekė išplėsti veiklą
Vadinamieji kamščiai, pasak jo, baigėsi 2013-aisiais. Tačiau paslaugos iš darbuotojų pirktos ir 2014-ais ir 2015-ais metais. Pasirodo, dėl Lietuvos žinomumo.
„Mes norėjome išplėsti veiklą ir... Iš esmės, tai būtų ekspertinių mokslinių paslaugų eksportas, naudojantis galimybe pritraukti lėšas į valstybės biudžetą, išplėsti mūsų tarnybos kompetencijas, pakelti kvalifikaciją, tapti žinomais Europoje. Ir netgi padėti gamintojams skverbtis į kitas rinkas“, – aiškino G. Barcys.
Neįprastas šios tarnybos schemos aspektas – lėšų pritraukimas į biudžetą. Per dvejus metus, kai buvo keliamas Lietuvos žinomumas, mokesčių mokėtojų lėšomis saviems ekspertams sumokėta apie 50 tūkst. eurų. Užtat esą biudžetas gavo 20-čia tūkstančių daugiau, nes ekspertai, kaip geri piliečiai, mokėjo mokesčius ir dar gauta rinkliavų už vaistų įvertinimo procedūras.
Būtent dėl tokios naudos viešiems pinigams tarnyba prieš ketverius metus kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą, kad šis padidintų biudžetą ir leistų samdyti ir samdyti ekspertus. Tačiau įtikinti nepavyko.
Tokiems teiginiams sunkiai pasiduoda ir Viešųjų pirkimų tarnyba.
Mano, kad elgėsi neetiškai
„Išsigimusi praktika. Ir aš nežinau.. Mes kenčiam patys nuo formalumų, nuo biurokratijos ir kiek reikia išleisti teisės aktų ir kaip parašyti ant balto juodai, kad pirkti iš savo darbuotojo yra neetiška. Tai yra tiesiog... Turbūt čia yra daugiau etikos klausimai“, – laidoje kalbėjo Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė D. Vilytė.
Vaistų kontrolės tarnybos viršininkas etikos normų pažeidimų neįžvelgia.
„Buvo skelbiamas viešas konkursas. Galėjo pateikti pasiūlymus bet kas. Tiek tarnybos darbuotojai, tiek ne tarnybos. Teisiškai atmesti šį pasiūlymą mes neturėjome teisės. Tai buvo teisėtas pasiūlymas. Nėra pas mus daug galinčiųjų tai atlikti“, – sakė G. Barcys.
Priekaištų tarnybai šiuo atžvilgiu neturi ir vaistų gamintojai.
„Ar tai, kad vertina kažkokie ekspertai, kurie dirba ir tenai, ir tenai. Tai čia turėtų būti tarnybos vadovo sprendimas, kaip jis sugeba suvaldyti, kad tai neturėtų įtakos jų šališkumui“, – nurodė Vaistų gamintojų asociacijos valdybos pirmininkas Darius Sinkevičius.
Dirbo vakarais, savaitgaliais
Laidoje R.I.T.A. buvo išnagrinėta ir viena paskutinių sutarčių. Kaip nurodoma joje, atsakingi – keturi ekspertai, trys jų dirba tarnyboje šiuo metu, ketvirtasis dirbo, kai sutartis buvo sudaroma.
G. Barcys aiškino, kad tarnybos darbuotojus samdyti teko dėl to, kad niekas kitas konkurse nedalyvavo. Esą Lietuvoje yra tik apie 20 ekspertų, galinčių vykdyti tokią veiklą. Ir tai neva dauguma susiję su vaistų gamintojais. Jis pateikė ir sąrašą.
„Sako, žiūrėkite, tik pusė jų gali daryti ekspertizę. Bet kodėl metai iš metų skelbiant viešuosius konkursus ir matant, kad laimi tik tarnybos darbuotojai, tiesiog nepavesti vykdyti tų užduočių darbo metu?“, – klausiama laidoje.
„Mes galvojome, kad tai vis dėlto skaidriau yra daryti, negu čia kažką duoti ar papildomai dalinti be aiškių procedūrų. Mes tikrai tą darėme viešai, aiškiai ir skaidriai. Visi tie darbuotojai, kurie dirbo, kuriems už darbo laiko buvo mokama, kiekvienais metais buvo sustatomas, suderinamas planas, ką jie turi padaryti. Tai jie to nedarydavo darbo metu. Darbo laikas užkrautas kitais darbais“, – nurodė G. Barcys.
Anot jo, darbuotojai papildomai dirbo vakarais, savaitgaliais. Pakalbinti buvo ir patys ekspertai – jie taip pat aiškino dirbę papildomas valandas, kad vertinimai nebuvo susiję su tiesioginiu darbu, etikos pažeidimų neįžvelgė.
Turi atlikti pavestas funkcijas be pašalinių konsultacijų
„Valstybės kontrolė ne kartą yra pasisakiusi, kad, kai yra įstaigai pavestos funkcijos, tai ji turi atlikti tas funkcijas. Jeigu yra ministerijoje teisės skyrius, tai ministerijai nederėtų rinkoje pirkti teisininkų konsultacijų. Kalbant apie racionalų lėšų panaudojimą, valstybės kontrolę savo ataskaitose yra nė kartą tą paminėjusi“, – teigė D. Vilytė.
STT dar 2010 m. pateikė rekomendacijas aptariamai tarnybai susitvarkyti ekspertų pirkimo klausimus, esą dėl to viešieji pirkimai ir atsirado.
Viešųjų pirkimų tarnyba pripažįsta, kad galiojusi schema tapo STT rekomendacijų įgyvendinimu, tačiau problemos neišnyko.
„Kopiją tos išvadas gavo Sveikatos apsaugos ministerija. Stebėtina yra tai, kad kiekvienais metais tvirtindama biudžetą, nes tai yra SAM pavaldume esanti įstaiga, nepasidomėjo, kaip sprendžiama ši problema, nematė reikalo. Nes išvada buvo, jie turėjo ją turėjo matyti, jie turėjo daryti sprendimus, bet jie jų nedarė“, – sakė D. Vilytė.