Kaip sekasi kurti koaliciją?
Taryboje Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščionių šeimų sąjunga turi daugumą mandatų. Taip susiklostė, kad meru išrinktas esu aš, o mano partija ir Centro dešinės koalicija turi mažiau mandatų, todėl koalicija nesigautų. Meras be tarybos dirbti negali, bet ir taryba be mero nelabai. Aš pasiūliau bendradarbiavimo santykius, kad sudėtumėme savo matymą, susitartume dėl tam tikrų punktų, ko pasekoje visos partijos galėtų gauti vicemero pozicijas skirtingose politinėse sferose ir visi galėtų dirbti kartu dėl rajono gyventojų gerovės. Aišku, kai kurie klausimai mus skirs, ne dėl visko sutarsime, bet dėl to aš ir noriu susėsti ir pasižiūrėti, ką mes galime palikti kažkiek nuošaly, o ką mes galime pagerinti. Man svarbiausia, kad darbas klostytųsi gerai, kad savivaldybė aptarnautų žmones, darytų tai kokybiškai ir galėtumėme tam tikras idėjas, vizijas įgyvendinti. Išsiunčiau kvietimus partijų lyderiams, skyrių lyderiams, kurie dalyvavo rinkimuose, susitikti ir aptarti būsimą darbą. Centro dešinės koalicija atsiliepė iš karto. Dabartinė Vilniaus rajono merė – Marija Rekst – paprašė susitikti po Velykų. Manau, kad judame gera linkme, kontaktas su partijomis yra.
Ar yra galimybė, kad visos partijos susitars ir taryba dirbs be opozicijos?
Galimas ir toks variantas. Dabar sudėtinga pasakyti, nes meras tampa vykdomąja valdžia. Tiesa, aš neturėsiu balso teisės, bet tapsiu priimtų sprendimų vykdytoju. Šiuo atveju klausimas – kas yra ta opozicija? Valdančioji dauguma taryboje: jie yra valdantys ar opozicija? Jeigu jie oponuoja merui, tai gal jie yra opozicija? Jeigu jie sako, kad jie čia valdys, nes turi daugumą, tai tada gaunasi, kad opozicija tai tie, kurie turi mažumą: tai yra mano partijos ir Centro dešinės partijos nariai. Šiuo atveju, nežinau, kaip bus, nes mažumos partijos gali pasinaudoti teise pasiskelbti opozicija ir tarpusavyje konkuruoti pačioje taryboje. Jeigu mums pavyks susitarti dėl bendro darbo matymo, galbūt tos opozicijos kaip tokios ir nebus. Nesutarsime vienu ar kitu klausimu, bet galbūt opozicijos nereikės. Anksti dar kalbėti, viskas išsispręs, kai įvyks dialogas.
V. Benkunskas minėjo, kad susitarėte bendradarbiauti su miesto savivaldybe. Kokiose srityse numatomas šis bendradarbiavimas?
Rinkimų kampanijos metu buvau tas entuziastas ir minėjau, kad tas bendradarbiavimas reikalingas platesnis. Per pastaruosius dešimtmečius mes neturėjome normalaus bendradarbiavimo su sostine. Mes žiedinė savivaldybė, kuri supa sostinę, kai kuriuos klausimus reikia kompleksiškai kartu išspręsti. Minėjau viešąsias paslaugas – susisiekimą. Matome, ne vienoje priemiesčio tankioje gyvenvietėje jau dabar kursuoja priemiesčio autobusai ir gyvenvietės, kur jau dabar kursuoja miesto autobusai, bet reikėtų, kad jie važiuotų patogesniu grafiku, dažniau važiuotų – tai atitiktų gyventojų lūkesčius. Yra komisijos, kurios dirba tais klausimais ir Vilniaus rajone, ir Vilniaus mieste, bet kažkaip sutarimo nėra. Turėjome administracijos direktoriaus pavaduotoją, kuris buvo Lenkų rinkimų akcijos Vilniaus savivaldybės tarybos narys. Tai yra partija, kuri buvo koalicijos partnerė ir nesugebėjo tokių klausimų išspręsti. Turime suprasti, kad transporto problema yra labai opi Vilniuje. Jau dabar Vilnius savo autobusų parką net finansuoja papildomai, kad padengtų nuostolius, kuriuos turi viešasis transportas, nes nėra pakankamai iš rajono važiuojančių keleivių. Jie tai daro tam, kad neturėtų automobilių kamščių, nes į miestą iš rajonų atvažiuoja nemažai žmonių. Sąžininga ir teisinga būtų, kad mes, rūpindamiesi mūsų žmonių susisiekimo klausimu, galėtumėme surasti būdą, bendradarbiaujant su Vilniaus miestu, tas paslaugas žmonėms priartinti ir nuimti srautą automobilių, kuris miestui yra neparankus.
Kitas dalykas – švietimas. Aš manau, kad gyventojų medžioklė – kas pas ką bus deklaruotas – turi sustoti. Faktiškai, mūsų Vilniaus rajono gyventojai, bent jau dalis, dėl švietimo klausimų nėra deklaravę čia savo gyvenamosios vietos. Jeigu nėra galimybės greituoju būdu ir pastatyti vieną ar kitą darželį, galbūt galime kažkaip kitaip spręsti tuos klausimus.
Galų gale, mes turime energetinius klausimus, verslo subjektų klausimus. Vilniaus rajonas turi teritoriją į kurią galėtų ateiti investicijos. Turime žiūrėti, kad mūsų žmonėms tai būtų naudinga.
Visgi Vilnius turi savo klausimų, problemų, kuriuos reikia spręsti…
Vilniaus rajonas gali padėti spręsti kai kuriuos Vilniaus klausimus. Turiu socialinių paslaugų viziją. Lietuva turi senstančią visuomenę, o Vilniaus rajonas turi daug teritorijos, gamtos – puikių sąlygų, kad čia galėtų atsirasti atokvėpio paslaugos, kurių reikėtų ir Vilniaus miestui, nes čia gyvena daug žmonių.
Nuo ko pradėsite?
Suformuosiu politinę komandą. Meras dabar gali pats išsirinkti administracijos direktorių, kuris yra pagrindinis variklis. Tai žmogus, bendraujantis su personalu. Labai svarbu, kad kuo greičiau jis būtų patvirtintas, net dėl saugumo klausimo, nes jis gautų leidimus dirbti su įslaptinta informacija. Tai čia pirmas tikslas. Aišku, reikia suformuoti patarėjų korpusą ir užmegzti sklandų kontaktą su savivaldybės administracija. Aš jaučiu tas nuotaikas, kai tikiesi kitų rezultatų. Tai reikia nuraminti žmones, nes viešojoje erdvėje pasklido gandai, kad žmonės praras darbą. Aparatas turi funkcionuoti, kad žmonės gautų paslaugas. Rinkimai praėjo, o visas gyvenimas toliau verda: žmonės eina kasdienių paslaugų į seniūnijas ir jos turi funkcionuoti sklandžiai. Svarbu yra užtikrinti sklandų funkcionavimą tuo laikotarpiu, kai po dešimtmečių bus pereinama prie kitos valdžios.