„Galima pasakyti, kad R. Karbauskis kaip politinis „Grigeo“ vamzdis – pila visas srutas į visas puses, nerinkdamas nei žodžių, nei argumentacijos“, – tikino jis.
Ir pridūrė, kad paviešintuose teiginiuose netrūksta ir melo.
Jis žiniasklaidai pasakojo, kad tai, matyt, yra premjero bandymas jį patraukti iš politinės arenos.
„Svarbiausia suprasti, kodėl tai vyksta. Tai ir premjero planas kiek įmanoma išstumti mane iš politinės veiklos“, – žiniasklaidai sakė jis.
„Labai gerai, tegul kreipiasi, su STT daug bendradarbiavau, jų apdovanojimą už korupcijos mažinimą turiu. Tikrai sveikinu, tik pirmiausia reikia suprasti, kodėl tai vyksta. Manau, kad tai bendras, ne tik R. Karbauskio, bet ir S. Skvernelio planas – komandinis darbas, kiek įmanoma mane išstumti iš politinės veiklos. Yra baimė, kad aš grįšiu į politinę areną, kitas dalykas – nori mane sustabdyti dėl liudijimo VTEK dėl premjero kelio“, - motyvus aiškino R. Masiulis.
„Reikia nežiūrėti į tą srautą, kuris yra pilamas, bet žiūrėti, kodėl tai yra daroma“, - aiškino buvęs ministras.
R. Masiulis aiškino, kad su schemoje išvardintais asmenimis santykis yra tik darbinis.
„Su tais žmonėmis yra tik darbinis santykis. Dėl „Lietuvos geležinkelių“ valdybos aš jau esu sakęs, tai buvo privaloma reforma, ją reikėjo daryti kuo skubiau, ji pavyko, buvo suderinta su premjeru. Taip kad, dabar atsukti viską atgal, tai kur jie buvo trejus metus“, - aiškino jis.
Visi VU absolventai irgi susiję?
Schemoje minimas buvęs Valstybinės miškų urėdijos generalinis direktorius Marius Pulkauninkas DELFI sakė, kad kol kas nežino, kaip vertinti tai, kad atsidūrė R. Karbauskio paviešintoje schemoje.
„Matau, kad ten yra daug asmenų iš „Baltic institute of Corporate Governance”, bet tai yra mokymo įstaiga, kurios tikslas buvo pakelti Lietuvos vadovų kompetenciją – kad jie galėtų baigti kursus, specializuotis valdybų darbe.
Dabar sakyti, kad visi įgiję tokią kompetenciją yra susiję? Nežinau, ar tai teisinga. Beje, galima pažiūrėti, nes yra viešas sąrašas visų kartų, kurios baigė. Tai ten yra visų didžiausių Lietuvos įmonių akcininkai, valdybų nariai, vadovai ir t. t.
Dabar sakyti, kad jie visi tarpusavyje susiję būtų tas pats, kas sakyti, jog visi visų kartų Vilniaus universiteto (VU) absolventai irgi susiję.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas nuo komentarų susilaiko
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Mantas Dubauskas DELFI sakė, kad M. Bartuška nenorėtų komentuoti paskleistos informacijos.
„Ponas Bartuška nenorėtų veltis į šitą diskusiją“, – sakė M. Dubauskas.
Dėkojo Karbauskiui už reklamą
AB „Vilniaus šilumos tinklai“ generalinis direktorius G. Bakanas nuo komentarų susilaiko, sakė bendrovės komunikacijos skyriaus vadovė Edita Sirutienė.
AB „Vilniaus šilumos tinklai“ valdybos pirmininkas, savivaldybės Tarybos narys, konservatorius Adomas Bužinskas DELFI komentavo, kad negalėtų ir būti geresnė reklama ir įvertinimas savivaldybės įmonei, kad nebūtinai sugebanti konkuruoti su privačiu verslu dėl atlyginimų, ji gali pritraukti tokius stiprius žmones.
„Nesupratau paties R. Karbauskio intencijų, bet, man atrodo, tas paviešintas sąrašas tik parodo, kaip puikiai šiuo metu „Šilumos tinklai“ dirba, kad gali pritraukti tokius gerus žmones. Tai parodo ir jų rezultatai, įmonė yra finansiškai stabilizuota, pelnas auga, didėja skaidrumo standartai. Gal kiek ir yra apmaudu, kad R. Karbauskis, siekdamas politinių naudos taškų, įtraukinėja įmonę į neva savo sukeltus skandalus, bet tas turinys yra tiek apgailėtinas, kad iš principo įmonei jis išeina tik į naudą, nes parodo, kaip mes gerai dirbame“, – sakė A. Bužinskas.
Jis paaiškino, kad G. Bakanas buvo atrinktas dar ankstesnės „Vilniaus šilumos tinklų valdybos“, kurią patvirtino pagrindinis akcininkas – Vilniaus miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su nepriklausoma žmogiškųjų resursų įmone.
„Tuomet G. Bakanas susirinko savo komandą. Kaip generalinis direktorius jis turi dispoziciją kviestis visus, ką tik nori, nes mes, kaip valdyba, vertinsime jo darbą. Tuomet savivaldybė kaip akcininkas jau formavo nepriklausomą valdybą, ir į tą valdybą atrinko R. Masiulį. Tai vyko jau po generalinio direktoriaus paskyrimo.
Jeigu R. Karbauskis nuoširdžiai galvoja, kad įmonės administracija formuoja įmonės valdybą, tai jam reikėtų nusipirkti korporatyvinės valdysenos knygutę, kurioje yra parašyta, kad akcininkas formuoja valdybą. Natūralu, sumetus daug vienas su kitu nesusijusių faktų, galima kažkokį skandalą išpūsti. Bet, kad net ir tuos faktus sumetus, niekas neišsipučia“, – sakė A. Bužinskas.
Asmeniškai nepažįsta
Sąraše atsidūręs UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depo“ valdybos narys Lukas Danielevičius DELFI sakė, kad jam sunku vertinti, kodėl jame yra.
„Niekaip, nežinau, mano atveju, manau, nelabai pataikyta. Bet nes aš sąrašą sudarinėjau, nelabai galiu ir vertinti“, – DELFI kalbėjo jis.
L. Danielevičius sakė, kad R. Masiulio asmeniškai nepažįsta.
„Labai man sunku komentuoti, kokiais pagrindais aš esu čia atsidūręs“, – sakė jis.
Patikslino aplinkybes
EPSO-G generalinis direktorius Rolandas Zukas patikino, kad jį su R. Masiuliu siejo darbo santykiai.
„Taip pat noriu papildyti informaciją dėl mano profesinės karjeros:
1. Profesinę vadybininko karjerą energetikos sektoriuje pradėjau LEO LT, po atrankos buvau paskirtas naujai steigiamos UAB Energijos tiekimas generaliniu direktoriumi. Man buvo keliamas tikslas nuo nulio sukurti efektyviai ir pelningai veikiančią įmonę. Tai buvo padaryta. Ši įmonė sėkmingai dirba iki šiol.
2. Didžiuojuosi, kad mano darbo AB Klaipėdos nafta rezultatas įgyvendinat SGD terminalo projektą yra įvertintas valstybės apdovanojimu.
3. EPSO-G generaliniu direktoriumi esu paskirtas po atrankos, man buvo keliamas tikslas sukurti efektyviai veikiančią strateginių įmonių grupę, įgyvendinančią svarbius šaliai projektus“, – teigė R. Zukas.
Pateikė kitokią versiją
Schemoje minimas Rytis Ambrazevičius DELFI sakė, kad „Klaipėdos naftos“ valdybos nariu buvo paskirtas 2011 metais, tuomečio energetikos ministro Arvydo Sekmoko.
„EPSO-G“ valdybos nariu buvau paskirtas būtent valdysenos kompetencijos srityje, siekiant, kad būtų sukurtas skaidrios, visuomenei atviros ir efektyvios įmonių grupės veiklos modelis. Mano manymu, tai padaryti pavyko – be kita ko, „EPSO-G“ buvo paskelbta geriausią valdysenos indeksą pasiekusia Lietuvos valstybės kontroliuojama įmone. „Vilniaus vandenų“ valdybos nariu, vėlgi valdysenos kompetencijos sričiai, buvau paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės“, – nurodė jis.
Asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ vadovu dirbatis R. Ambrazevičius dar pasakojo, kad ji yra nuo 2009 m. metų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikianti nepriklausoma, nevyriausybinė, pelno nesiekianti organizacija, skatinanti gerosios valdysenos praktikos diegimą Baltijos šalyse.
„Mūsų tikslai – daugiau skaidrumo, atskaitomybės ir kompetencijos tiek privačiame versle, tiek valstybės kontroliuojamose įmonėse (VKĮ) bei mažiau visuomenės tolerancijos jų stokai.
Įgyvendindami savo misiją, atliekame tiek stebėtojo funkciją – stebime valstybės politikos formavimo procesus, teikiame siūlymus ir rekomendacijas (be kita ko, ne kartą esame atkreipę ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) dėmesį į gerųjų valdysenos praktikų neatitinkančius valstybių veiksmus bei politiką); tiek teikiame žinias – rengiame ir įgyvendiname gerosios valdysenos mokymų programas, kuriose iki šiol dalyvavo iš viso per 700 žmonių, įgijusių gerosios valdysenos žinių, padedančių užtikrinti, kad tiek privatus verslas, tiek VKĮ, kurios yra visos visuomenės turtas, būtų valdomi skaidriau ir efektyviau.
Baigusieji mūsų mokymų programas savo darbais taip pat yra parodę, kad gerosios valdysenos principai, anksčiau Baltijos šalyse laikyti pernelyg ambicingais ar nepageidautinais kurioms nors interesų grupėms, gali ir turi būti įgyvendinami – kad, tarkime, VKĮ gali laikytis aukščiausių finansinės atskaitomybės standartų bei viešai dalintis kita visuomenei svarbia informacija, įskaitant tokius aspektus kaip bendrovės atlyginimų politika, ir pan.
Bet kokie tvirtinimai, kad BICG galėtų elgtis neskaidriai, iš esmės prieštarauja BICG veiklos principams, ir nėra bei negali būti pagrįsti. Atkreipsiu dėmesį, kad šiuo metu, pagal galiojančius teisės aktus ir Vyriausybės patvirtintas taisykles, VKĮ vadovus skiria VKĮ valdybos (VĮ atveju – ministrai), o valdybų narius nominuoja tik iš valstybės tarnautojų sudarytas Nominavimo komitetas ir skiria atitinkamą VKĮ kontroliuojanti ministerija. Nepriklausomos, nevyriausybinės organizacijos dalyvauti šiame procese nėra kviečiamos. Buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio kadencijos metu, BICG nėra dalyvavęs nė viename susisiekimo ministerijos kontroliuojamos įmonės vadovo ar valdybos narių atrankos procese“, – sakė jis.