Ir pasiteiravo skaitytojų - kodėl tai pasakoju? „Idant patikėtumėte, kad aš viską galiu. Galiu būti slaugytojas ir maitintojas; galiu būti brolis, sūnus ir anūkas; tėvas, neturintis savo vaikų; šeimos galva net nesukūręs savo šeimos; galiu būti žurnalistas, politikas – galiu, nes pats tuo tikiu. Net jei manęs neišrinktų į Seimą ir negalėčiau rašyti – aš nepražūčiau, nes galiu būti paštininkas ir nesiskųsti atlyginimu, galiu būti žemdirbys ir misti tuo, ką užauginu. Nes mokydamasis Indijoje, kur mano pastogė buvo betoninė celė su lova ir rašomuoju stalu, o turtas – žmonės ir knygos, supratau, kiek mažai mano laimei tereikia. Nes mačiau pragarą, kai mane patį buvo beužvaldąs alkoholis, ir supratau, kad pragaro nebenoriu, kad renkuosi gyventi, kad aš galiu. Tada patikėjau stebuklais“, - šie R. Žilinsko žodžiai šiandien skamba kaip jo neilgo, bet tokio atviro ir šviesaus gyvenimo deklaracija. Ir testamentas tiems, kuriuos paliko savęs gedėti.
Davė atvirumo pamoką
R. Žilinskas, į Seimą renkamas nuo 2008 metų, tapęs parlamentaru, kitiems politikams ne kartą davė viešumo pavyzdį, drąsiai pasakodamas apie savo gyvenimą. Jis buvo pirmasis Lietuvos politikas, neslėpęs savo lytinės orientacijos. Taip pat atvirai R. Žilinskas kalbėjo ir apie laimėtą kovą su alkoholiu – pasakojo apie patirtus sunkumus, išgyvenimus, apsisprendimus, bet niekada nesmerkė kitaip mąstančių ar besielgiančių žmonių.
„Aš esu alkoholikas ir tikiuosi visą gyvenimą būti negeriančiu alkoholiku, nes alkoholiku aš būsiu. Diena visada pasibaigdavo buteliu degtinės. Rytas prasidėdavo nuo košmaro, panikos. Turėdavau rinktis: ar degtinės likučiai, ar raminamieji. Tai buvo košmaras, dienos slinko kaip tamsoje, tik su viena mintimi – diena praeis ir galėsiu nusipirkti butelį degtinės“, – kaip visada ramiai ir drąsiai apie buvusias problemas prieš kelerius metus LNK laidoje pasakojo politikas.
To paties televizijos kanalo laidai „Nuo.. Iki...“ garsus žurnalistas anksčiau atsivėrė ia apie patirtą jau mirusio tėvo smurtą ir visai nevaikiškus išgyvenimus, kai, būdamas vos penkerių, bandė apginti mamą nuo tėvo kumščių.
„Penkiametis bandydavau mamą apginti, gaudavau į nosį taip, kad tekdavo perskristi visą mūsų 100 kvadratų butą senamiestyje. Jis mane žiauriai bausdavo. Diržu, viela. Tie epizodai iš vaikystės yra labai, labai giliai įsirėžę mano atmintyje ir dabar man jau nebeskauda. Vieną kartą tėvas į namus atnešė pasiskolintą labai gražiai įrištą maldaknygę. Man, vaikui, nesuprantančiam, kas yra Dievas, kas yra bažnyčia, kas toje maldaknygėje yra parašyta, labai magėjo ją parodyti močiutei ir aš nusivežiau ją į svečius. Ji paprašė pasilaikyti, pasiskaityti. Kai tėvas aptiko, kad namie nėra tos maldaknygės, aš buvau priluptas viela taip, kad man oda nuo kūno smuko. Nemanau, kad tai mane suluošino kaip žmogų. Esu visiškai patenkintas savimi tokiu, koks aš užaugau, aš užaugau neblogas žmogus, dėl to aš jo nekaltinu“, - atvirame interviu laidoje „Nuo... Iki...“ prisipažino Rokas.
Žmonės suprato ir palaikė
Prieš kelerius metus R. Žilinskas pribloškė ne vieną kolegą politiką, atvirai pasipasakodamas apie savo lytinę orientaciją. Nos neretas kalbėjo, kad tokia drąsa atstums nuo politiko jo rėmėjus, taip neįvyko – žmonės įvertino sąžiningumą.
2015-aisiais, pasisakydamas Seime surengtame forume apie civilinę partnerystę Lietuvoje, R. Žilinskas tvirtino, kad šiandien sugeba jaustis saugus ir laimingas visuomenėje, kuri neseniai buvo vadinama homofobiška.
„Aš subrendau labai vėlai, apskritai aš 12-oje klasėje draugaudavau su gražiausiomis mokyklos merginomis, nes buvau labai komunikabilus, labai geras draugas, puikus pašnekovas ir kai mūsų draugystė peraugdavo į kažką tokio, kas turėjo galų gale pasibaigti kažkokiomis kūniškomis aukštumomis, staiga piš ir subliūkšdavo kaip oro balionas“, – atvirai kalbėjo parlamentaras.
Jis atskleidė ilgai nesupratęs, kas su juo vyksta – tuomet jam buvo 17-18 metų. „O kai galų gale supratau, aš jau buvau labai labai garsus, aš jau buvau Rokas Žilinskas, nacionalinės televizijos žinių vedėjas, ir man buvo labai labai baisu suprasti tai, kas aš esu ir po to tai kažkam pasakyti“, – pasakojo jis.
R. Žilinskas susirinkusiesiems kalbėjo, kad ta situacija vertė jų užsisklęsti, bijoti klausimų apie šeimą i vaikus, kol vieną kartą, pasiryžęs prisipažinti kolegai, išgirdo, kad jo orientacija niekam – ne paslaptis.
„Ir aš supratau, kad nieko neįvyko, kad tai yra antraeilis dalykas, kad aš esu mylimas ne už tai. Ir aš nutariau nebemeluoti – nebemeluoti visų pirma sau, savo artimiausiems žmonėms“, – kalbėjo parlamentaras.
Už savo drąsą R. Žilinskas 2013-isiais buvo pagerbtas ir DELFI – jam įteikta skuptūrėlė DELFI titanas už drąsiausią metų tekstą - komentarą „Paradas apsieis be manęs, o aš – be parado“ . „Man didelė garbė stovėti čia, gauti apdovanojimą paskelbus vos pusantro straipsnio. Ta puselė buvo mano širdžiai artimesnė nei įvertintas tas vienetinis straipsnis. Atvirai pasakius, iš karto po to parašiau straipsnį, kurio taip ir nepaskelbiau – apie komentarų patologiją. Nes tikėdamasis tūkstančio mane į šuns dienas malančių komentarų, gavau tūkstantį pozityvių užtaisų“, – kalbėjo R. Žilinskas.