Lietuvoje gyvenantys romai tvirtina, kad iki šiol čigonai susiduria su įvairiomis problemomis darbo, būsto, švietimo, sveikatos apsaugos srityse. Žmogaus teisių ir stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorius Henrikas Mickevičius sako, kad Lietuvos valstybė dar ir dabar neturi aiškios koncepcijos ir strategijos, kaip integruoti Lietuvoje gyvenančius romus į likusią visuomenę.
„Problema yra tame, kad valstybės politikos romų integracijos atžvilgiu kaip ir nėra. Programa buvo sukurta, tačiau ji buvo daugiau kultūrinio pobūdžio Akivaizdu, kad šitą problemą reikia kelti į aukštesnį lygį“, - teigė spaudos konferencijoje H.Mickevičius.
Instituto inicijuotas teisinės pagalbos romams projektas kol kas bus taikomas tik Kirtimuose gyvenantiems čigonams, tačiau tikimasi, kad vėliau jo akiratis plėsis.
„Mūsų projekto tikslas – teisinėmis priemonėmis pabandyti spręsti tam tikras problemas, kurios nėra sprendžiamos politinėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, iš teisinės pusės įvertinti būsto problemą, sveikatos apsaugos, pilietybės problemas, diskriminacijos atvejus. Ir antra, pabandyti išvystyti strateginį bylinėjimąsi, t.y. paruošti vieną kitą strateginę bylą teismams“, - pasakojo ŽTSI direktorius.
Be to, ŽTSI atstovai tikisi, kad šiuo projektu bus atkreiptas ir valdžios atstovų dėmesys į romų integracijos į visuomenę problemą.
Čigonai – pati neraštingiausia mažuma šalyje
Spaudos konferencijos metu kartu buvo pristatytas ir ŽTSI atlikta Lietuvoje gyvenančių romų ir jų gyvenimo aplinkybių apžvalga. Pasak tyrimui vadovavusio ŽTSI eksperto Tado Leončiko, Lietuvos čigonų padėtis šalyje prastėja.
Mat tyrimo rezultatai parodė, kad romai yra pati neraštingiausia mažuma Lietuvoje. Paaiškėjo, kad per pastaruosius metus nei vienas čigonas nebaigė vidurinės mokyklos. Žinoma, kad tik vienas romas šiuo metu studijuoja Lietuvos aukštojoje mokykloje. Pagal 2001-ųjų surašymą, tūkstančiui romų tautybės gyventojų tenka 31 neraštingas čigonas, kai tuo tarpu šalies vidurkis yra 3 neraštingi asmenys tūkstančiui lietuvių.
Taip pat paaiškėjo, kad 38 proc. romų nemoka lietuvių kalbos. Beje, ŽTSI ekspertai pastebi, kad lietuvių kalbos nemokančiųjų yra daugiau būtent tarp jaunųjų romų, kurie sudaro beveik pusę Lietuvos romų – 46 proc.
"Palyginus su kitomis tautinėmis mažumomis, kurių jaunimas lietuviškai moka geriau nei vyresnioji karta, romų atveju matosi "atvirkštinė tendencija". Tai reiškia, kad romų atskirtis ne tik neįveikiama, bet net gilėja", - komentavo apžvalgos rezultatus T.Leončikas.
Tiesa, palyginus su kitais Lietuvos gyventojais, tarp romų yra nedaug žmonių, vyresnių nei 60-ies metų. T.Leončiko žodžiais, tai taip pat rodo prastą čigonų padėtį Lietuvoje.
Vyriausybės priimta programa neveiksminga
ŽTSI atstovai įsitikinę, kad iki šiol vykdyta Vyriausybės priimta 2000-2004-ųjų Romų integracijos programa buvo ne itin veiksminga.
„Daugelis valstybės tarnautojų, susiduriančių su romais, tik atlieka savo pareigas, o ne teikia asmenines paslaugas, todėl neturėtų jaustis pernelyg nuskriausti, jei žmoniškasis kontaktas ne visada šiltas“, - įsitikinęs T.Leončikas.
Noro ir intereso iš lietuvių pusės, kad čigonai sparčiau integruotųsi, teigia pasigedusi ir Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja .
„Integruoti romus į visuomenę, kuri to pati visiškai nenori, praktiškai neįmanoma“, - kalbėjo romų atstovė.
S.Novopolskaja tikisi, kad sukurtas teisinis projektas padės „įstatymiškai įrodyti, kad teisė yra visiems vienoda“.
Integruotis trukdo patys romai
Kita vertus, atliktas tyrimas bei patys romų atstovai pripažįsta, kad kylančius sunkumus padėti čigonams integruotis į lietuvių visuomenę sudaro patys romai.
Pavyzdžiui, lyderio problema romų visuomenėje laikoma kol kas neformalia, tačiau realiai egzistuojančia kliūtimi čigonams pritampant prie visuomenės.
Romų vidaus bendruomenės gyvenimo nepažįstantiems žmonėms sunku nustatyti, kas realiai turi autoritetą tarp jų ir kokios to autoriteto ribos. Be to, teigiama, kad tarp Lietuvos čigonų vis dar egzistuoja tarpusavio susiskaldymas, nepripažinimas pačioje romų bendruomenėje. Remiantis paties Romų visuomenės centro pastebėjimais, labiau pasiturintys romai gyvena atokiau visų čigonų ir vengia kontaktų su jais tam, kad išvengtų tautiečių prašymų padėti.
Antra vertus, dažna kliūtimi sėkmingai integruotis į Lietuvos visuomenę trukdo jų pačių papročiai ir tradicijos.
ŽTSI ekspertas T.Leončikas pripažįsta, kad Lietuva, susidurianti su romų integracijos problema, nesiskiria nuo kitų Vakarų Europos valstybių. Išskirtinę Lietuvos situaciją, pasak T.Leončiko, sukuria tai, kad romų skaičius šalyje yra nedidelis, todėl jiems sunku vieniems kovoti už savas teises.
Remiantis tuo pačiu prieš ketverius metus vykdytu Lietuvos gyventojų surašymu, šalyje buvo užregistruotas 2571 romas. Tačiau manoma, kad Lietuvoje iš tikrųjų yra apie 3 tūkstančius čigonų.