Peticija teikiama „Romuvos“ bendruomenės narių, tą patvirtino bendrijos krivė Inija Trinkūnienė.
„Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“, kuri nuo 1967 m. skiria visas pajėgas lietuvių tapatybės stiprinimui, dar 2017 m. teisės aktais nustatyta tvarka pateikė Teisingumo ministerijai prašymą suteikti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, tikėdama, kad Lietuva jau pribrendo tam, jog būtų įvykdytas istorinis teisingumas ir atiduota pagarba visiems tiems, kurie atnešė senąjį baltų tikėjimą iki šių laikų“, – rašoma peticijoje.
Dokumente remiamasi Konstitucijos 26 straipsniu, kuriame teigiama, kad žmogus turi laisvę išpažinti, skleisti religiją arba tikėjimą, taip pat Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu, kurio 6 straipsnis tvirtina, jog religinė bendrija pripažinta kaip istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos apeigos ir mokymai neprieštarauja įstatymams ir dorai. Įstatyme taip pat numatoma, kad pripažinimas gali būti suteikiamas praėjus ne mažiau nei 25 metams po bendrijos pirmos registracijos Lietuvoje.
„Teisingumo ministerija pateikė išvadą, kad „Romuva“ visas šias Įstatyme nustatytas sąlygas atitinka“, – teigia romuviečiai.
„Nepaisant to, 2019 m. birželio 27 d. Seime vos šešių balsų persvara buvo priimtas sprendimas
nesuteikti „Romuvai“ valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso. Balsavimo rezultatus neabejotinai nulėmė ne tik išvakarėse Seimo nariams išplatintas kitos religijos atstovo Lietuvos
vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo Gintaro Grušo beprecedentis priešiškas laiškas, bet ir Seimo narių pasisakymai, kurstantys religinę nesantaiką ir skleidžiantys šmeižtą apie „Romuvą“, be jokių įrodymų apkaltinant ją netgi ryšiais su KGB ir Kremliumi“, – rašoma peticijoje.
Pasak dokumento rengėjų, tokiai teiginiai kursto nesantaiką, o tai yra draudžiama Konstitucijos ir kitų teisės aktų, tad „kelia abejonių minėto Seimo sprendimo teisėtumas“.
„Romuva“ taip pat pabrėžia, kad Europos etninių religijų kongreso (ECER) prezidentas Andrasas Korbanas-Arthenas yra deklaravęs, kad „Seimo sprendimas, paveiktas stipraus Romos katalikų Bažnyčios spaudimo, reiškia ne tik didžiulį Lietuvos Konstitucijos pažeidimą, bet ir prieštarauja Europos sąjungos pamatinių teisių chartijai bei Jungtinių Tautų visuotinių žmogaus teisių deklaracijai“.
Palaikymą romuviečiams taip pat yra pareiškęs Tarptautinio kultūros studijų centro (ICCS), vienijančio keturiasdešimties pasaulio šalių kultūros tyrėjų filialus, prezidentas Šekaras Patelas.
ELTA primena, kad birželio pabaigoje Seime nebuvo pritarta projektui suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už pasisakė 40 parlamentarų, prieš – 31, susilaikė 15 Seimo narių.
Dėl šio įvykio liepos pradžioje senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ vaidilos nutarė kreiptis į Europos Žmogaus Teisių teismą (EŽTT).
Valstybės pripažinimas religinėms bendrijoms nėra tapatus valstybės pripažinimui tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, tačiau suteikia tam tikras privilegijas.
Kaip teigiama, ši bendrija būtų galėjusi sudaryti santuokas, kurios sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Suteikus valstybės pripažinimą, ši bendrija įgytų teisę mokyti tikybos ir religinių apeigų valstybės ir savivaldybių mokyklose, tikinčiųjų mokinių ar jų tėvų prašymu, nepažeidžiant pasaulietinės mokyklos sampratos.
Pagal Konstituciją Lietuvoje nėra valstybinės religijos.