Nepasirašo socialdemokratai
Kaip DELFI informavo NSGK komiteto narys, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas Laurynas Kasčiūnas, apkaltai nepritaria Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai, teikimą pasirašė tik NSGK narė Dovilė Šakalienė.
Pasiūlymo pradėti apkaltą nepasirašė ir Gedimino Kirkilo vadovaujamos Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) atstovais Seime.
Savo parašą dokumente jau padėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis, valstietė Agnė Širinskienė bei NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas.
L. Kasčiūnas DELFI sakė, kad išvardintų argumentų tikrai užtenka pradėti apkaltos procedūrą.
„Pradžiai tikrai taip, net neabejoju, mes turim pajudėti į priekį. Ką mes pamatėme tyrimo metu, tai iš esmės yra Mindaugo Basčio istorijos analogas. Negalime taikyti skirtingų standartų. Mes turime tą procesą panagrinėti, pradėti, dar turėsime ilgą kelią – turės būti sukurta specialioji komisija, po to Konstitucinis teismas turės pasisakyti“, – aiškino parlamentaras.
Konservatorius L. Kasčiūnas teigė, kad kol kas sunku pasakyti, kada sprendimai bus priimti.
„Nesu tikras dėl balsavimo. Noriu pastebėti, kad renkant parašus socialdemokratų frakcijoje tai parėmė tik D. Šakalienė. Argumentus jie tegul patys išvardina, bet man keista, turint omenyje jų poziciją dėl gynybos finansavimo, keista pozicija, nežinau, ką čia socialdemokratai galvoja“, – DELFI sakė L. Kasčiūnas.
Negali suprasti skubėjimo
Pati parlamentarė I. Rozova BNS sakė nesuprantanti apkaltos iniciatyvos skubos, kol tyrimo dėl jos ryšių su rusų diplomatais neištyrė NSGK.
„Aš negaliu suprasti to skubėjimo dėl apkaltos, čia Šakalienės iniciatyva, gal ji nori gauti ordiną prieš rinkimus, aš nežinau“, – BNS sakė I. Rozova.
Socialdemokratė Dovilė Šakalienė buvo viena iš NSGK atstovų, iškėlusių apkaltos iniciatyvą. Seimo komitetas šiuo metu atlieka tyrimą dėl I. Rozovos ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir turi iki balandžio 30 dienos pateikti išvadą.
„Puikiai žinot, kad iki balandžio 30 dienos turi būti atliktas tyrimas, dar du mėnesiai yra, bet jiems (NSGK nariams – BNS) arba jai (S. Šakalienei – BNS) atrodo, kad vieno pokalbio su manimi jau užtenka, kad galima pareikšti apkaltą“, – teigė parlamentarė.
Daugiau iniciatyvos parlamentarė sakė nekomentuosianti, nes nėra susipažinusi su apkaltos teikimo tekstu: „Man džiugu, kad opozicija taip aktyviai dirba, iš vienos pusės, iš kitos pusės, vis dėl to labai sunku komentuoti, kadangi apkaltos teksto aš nemačiau“.
Išvardijo argumentus
Kaip vienas iš argumentų dokumente įvardijamas tai, kad Seimo narė „galimai nebuvo atvira ir sąžininga su VSD pareigūnais, galimai siekė suklaidinti ir sąmoningai nuslėpti tikrinimui reikšmingą informaciją (...) neigė palaikiusi tokius asmeninius ryšius, nors pati galimai teikė asmeninio pobūdžio prašymus Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovams“.
Dokumente taip remiamasi Valstybės saugumo departamento (VSD) pateikta informacija, kad I. Rozova ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais Rusijos diplomatinio korpuso atstovais.
„O jos sprendžiamų klausimų pobūdis, VSD vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Seimo narės kontaktai su Rusijos diplomatais neapsiribojo vien tik oficialiais formatais“, – rašoma nutarime pradėti apkaltą I. Rozovai.
Jame pateikiama 12 pavyzdžių, kuriais parlamentarė galėjo asmeniniais ryšiais bendravo su Rusijos diplomatais.
Tarp jų ir 2012 metų vykę susitikimai su Rusijos diplomatais, kurių metu norėta aptarti I. Rozovos atstovaujamo Rusų aljanso rinkiminės programos nuostatas, rinkimų prognozes ir rezultatus.
Taip pat, kalbos su diplomatais apie galimybę ateityje Rusų aljansui formuoti tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija – krikščioniškų šeimų sąjunga, aptariamos iniciatyvos dėl galimybės jungtis su Lietuvos rusų sąjunga, Rusų aljanso Vilniaus skyriaus įsteigimo klausimai.
Primenama, kad 2011 metais Seimo narė I. Rozova kartu su Rusų aljanso partijos bendražygiais aktyviai bandė įtraukti Rusijos Federacijos diplomatus, kad būtų daroma įtaka politinių koalicijų
formavimosi Vilniaus miesto savivaldybės taryboje procesui.
Taip pat, parlamentarė galimai tarėsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljanso rinkiminei agitacijai, dėl užsakomųjų straipsnių finansavimo ir kelionės išlaidų kompensavimo.
Teigiama, kad parlamentarė I. Rozova susitikinėjo su Rusijos diplomatais neoficialioje aplinkoje, tačiau teikdama paaiškinimus VSD pareigūnams, šių susitikimų neatskleidė ir „galimai siekė juos nuslėpti“.
Opozicijos atstovai, remdamasi NSGK surinkta medžiaga teigia, kad neformalius ryšius su Rusijos diplomatais palaikė ir sveikinimais. Užfiksuota, kad diplomatai ją sveikino su rinkimų rezultatais, asmeninių švenčių ir kitomis progomis.
Dokumente apkaltos procesui pradėti teigiama, kad I. Rozova palaikė kontaktus su Rusijos Federacijos Generaliniu konsulu Klaipėdoje Vladimir Malygin, kuris 2014 m. buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos dėl veiklos nesuderinamos su diplomato statusu ir yra siejamas su Rusijos Federacijos Užsienio žvalgybos tarnyba.
Teigiama, kad I. Rozova net ir po VSD pareigūnų informavimo 2014 m. vasario 16 dieną ir toliau palaikė kontaktus bei asmeninio pobūdžio ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais.
Kaip rašoma dokumente, VSD Seimo narę informavo apie galimus užsienio
žvalgybos ir saugumo tarnybų interesus bendraujant su Lietuvos politikais, taip pat paaiškino
užsienio šalių žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklos metodus, atkreipė dėmesį, kad viena iš
pagrindinių žvalgybos ir saugumo tarnybų priedangų yra diplomatinė priedanga.
Teigiama, kad parlamentarė I. Rozova siekė klaidinti VSD pareigūnus, nuslėpdama asmeninius ryšius su konkrečiais Lietuvoje rezidavusiais Rusijos Federacijos diplomatais, šių ryšių pobūdį, nuslėpdama informaciją.
„Tokie veiksmai atitinka Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodytą leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo pagrindą, nes toks asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei“, – rašoma dokumente.
I. Rozovai duodant paaiškinimus Seimo NSGK posėdyje paaiškėjo, kad būdama Seimo nare ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais galimai naudojo ir asmeniniais tikslais, nors asmeninių ryšių pobūdžio su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais nepripažino.
O 2017 metų birželį, atsakydama į patikrinimo dėl galimybės išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija metu pateiktą klausimyną, atsakė, kad nepalaiko asmeninių ryšių „su asmenimis, dirbančiais ne Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) ir Europos Sąjungos (toliau – ES) diplomatinėse (konsulinėse) įstaigose, karinėse struktūrose, teisėtvarkos institucijose, dirbančiais ar atstovaujančiais visuomeninėms, politinėms organizacijoms, viešosios informacijos platintojams“.
Išvardijus šiuos visus pavyzdžius, yra primenama, kad „konstitucinė Seimo nario pareiga saugoti valstybės paslaptį, taip pat minėtas iš Seimo nario priesaikos, Seimo nario konstitucinio statuso kylantis reikalavimas Seimo nariui elgtis sąžiningai lemia Seimo nario pareigą sąžiningai pateikti valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, visą būtiną informaciją“.
Todėl, remiantis išdėstytų faktų ir aplinkybių visuma yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad
Seimo narė I. Rozova, siekdama gauti leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia
informacija, pildydama šiam tikslui skirtą klausimyną ir teikdama papildomus paaiškinimus VSD,
galimai nebuvo atvira ir sąžininga.
Taip pat nevykdė imperatyvių teisės aktų reikalavimų pateikti informaciją apie savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimui, sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį, siekė suklaidinti VSD pareigūnus ir elgdamasi nesąžiningai siekė gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kurį įgijusi dėl savo ryšių galėjo sukelti grėsmę valstybės paslapčių saugumui.
Toks Seimo narės elgesys galimai prieštarauja Konstitucijai, yra nesuderinamas su Seimo nario priesaika ir leidžia daryti prielaidą, kad Seimo narė I. Rozova savo veiksmais galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką.
Tiria ir Pranckiečio atsakomybę
DELFI primena, kad NSGK šiuo metu aiškinasi kausimus ne tik dėl I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais galbūt keliamos grėsmės, bet ir Seimo pareigūnų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmus.
Šis tyrimas pradėtas paaiškėjus, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) rekomendaciją neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu. Šių kontaktų I. Rozova nenurodė prašydama išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
Parlamentarė laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.
Tyrimą NSGK turi baigti iki balandžio 30 dienos.