I. Rozova prašymą leidimui dirbti su slapta informacija pateikė 2017 metais. Kaip įprasta tokiu atveju, specialiosios tarnybos pasižiūri, ar penkerių metų laikotarpyje asmuo kur nors jiems nėra įstrigęs.
Žvalgybos pareigūnai neseka politikų, jiems yra įdomūs kontražvalgybos subjektai. Tokiu atveju politikai gali atsidurti akiratyje, todėl, kad pakliuvo į akiratį tuo metu, kai buvo stebima pastarųjų veikla.
Du atskiri DELFI šaltiniai patvirtino, kad per tą penkerių metų laikotarpį buvo fiksuojami I. Rozovos susitikimai su Rusijos ambasados darbuotojais, kurie nebuvo diplomatai.
2014 metais politikė buvo įspėta, tai yra jai suteikta informacija apie tai, kaip diplomatai dirba po priedanga.
Pildydama prašymą dirbti su slapta informacija ji nenurodė savo kontaktų su Rusijos diplomatais. Tokia teisė jai nebuvo suteikta. DELFI šaltinių teigimu, visą informaciją apie argumentus, kodėl buvo priimtas toks sprendimas gavo du asmenys – ji pati ir Seimo pirmininkas V. Pranckietis.
Kitiems adresatams, tarp kurių minimas ir premjeras Saulius Skvernelis, buvo išsiųstas kitas, daug labiau apibendrinto turinio dokumentas.
DELFI žiniomis, tas dokumentas, kurį tuomet turėjo I. Rozova ir V. Pranckietis buvo neviešintinas, tačiau, kaip sakė šaltiniai, jei būtų norėjęs, jis tarnybiniais tikslais galėjo su juo supažindinti kitus asmenis, pavyzdžiui, pasidomėti tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytauto Baką arba „valstiečių“ frakcijos vadovą.
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sakė, kad iš Seimo pirmininko nebuvo sulaukęs jokių perspėjimų arba paklausimų dėl I. Rozovos.
„Aš stebiuosi, nes jis per dvejus su puse metų praktiškai nebendravo su frakcija. Jis ateidavo, bet ne tam, kad pasitartų. Mane labiausiai nustebino, kad jis neinformavo Seimo valdybos“, – sakė R. Karbauskis.
Pasak jo, jam taip pat kyla klausimų, kodėl Seimo pirmininkas vienasmeniškai priima sprendimus, kad ta situacija neverta dėmesio.
„Užtat dabar reikia kolegomis Valdyboje, o paskui – galbūt ir visame Seime, kokiu pagrindu jis nutarė, kad tai, kas gali sukelti nacionaliniam saugumui kažkokią riziką, jo asmeniniu sprendimo laikoma nesvarbiu. Kam tada tos institucijos reikalingos, jei jis pats nusprendžia, kas yra svarbu, o kas nesvarbu?“, – retoriškai klausė R. Karbauskis.
Jis pats kol kas nesiėmė vertinti I. Rozovos istorijos, nes teigė apie tai žinąs tik paviršutiniškai.
„Žinau tik tiek, kiek yra spaudoje, teko pašnekėti su naujuoju komiteto pirmininku, bet klausimų tikrai yra. Šiandien klausiau Rimos Baškienės, kaip taip gavosi? Ji sakė, kad jie patys nesupranta, kodėl jis nepasakė. O jis pats, kiek girdėjau, sakė, kad jam atrodo nesvarbu. Tai yra labai keista“, – sakė R. Karbauskis.
Nenustebino, kad turėjo kontaktų su ambasados darbuotojais
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui priklausantis Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas patvirtino, kad I. Rozova turėjo kontaktų su Rusijos ambasados darbuotojais.
„Bet manau, kad tai nėra labai nuostabu, nes Rusų aljansas paprastai turi (kontaktų). Problema yra net ne tame, kad bendravo. Problema yra tame, kad ji ne viską pasakė, kuomet jai reikėjo įsigyti leidimą dirbti su slapta informacija“, – sakė G. Kirkilas.
Politikas girdėjo I. Rozovos pasiaškinimus, kad pamiršo.
„Dėl to yra tyrimų komisija, kuri galutinai išsiaiškins visas aplinkybes“, – sakė G. Kirkilas.
Pasak jo, yra šiokios tokios informacijos apie tai, apie ką I. Rozova bendravo su Rusijos diplomatais, ir, ar buvo bandymų per ją kištis į nacionalinę arba savivaldos politiką, tačiau nedetalizavo kokios.
„Yra šiokios informacijos tuo klausimu, bet visa tai išsiaiškins tyrimų komisija“, – sakė G. Kirkilas.
Politiko teigimu, argumentus apie tai, kodėl I. Rozovai nebuvo suteikta teisė dirbti su slapta informacija, žinojo Seimo pirmininkas.
„Jis yra vadovas viso šito klausimo, kada Seimo nariai turi gauti leidimus. Jis žinojo tą situaciją, bet bent jau Seimo valdybos neinformavo apie tai“, – sakė G. Kirkilas.
Politiko vertinimu, jis turėjo bent jau užsiminti Valdybai, kuri priiminėjo sprendimą dėl I. Rozovos komandiruotės, kad yra abejonių.
„Yra visokių reglamentų, nežinau, ar galima viešinti tą informaciją. Bet priimant sprendimus dėl komandiruočių, kad ir dėl šitos komandiruotės, ko gero, reikėjo Seimo pirmininkui bent valdybai pasakyti, kad yra tokia informacija. Galbūt nedetalizuojant, bet kad yra abejonių“, – sakė G. Kirkilas.
Inicijuoja tyrimą dėl parlamentarės veiklos
DELFI primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas inicijuoja tyrimą dėl I. Rozovos. Kol kas nėra aišku, ar tai prives iki apkaltos procedūros Seime.
Kaip parodė Mindaugo Basčio apkaltos istorija, atsakomybė už Seimo nario priesaikos sulaužymą gali būti taikoma tik už veiksmus, kurie buvo padaryti tos kadencijos metu.
Apie tai yra pasisakęs Konstitucinis Teismas. Tuomet Konstitucinis Teismas nutraukė bylos dalį dėl Seimo paklausimo dėl išvados, ar Konstitucijai prieštarauja Seimo nario M. Basčio veiksmai – 2012 m. pabaigoje ir 2013 m. pradžioje organizavo Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais, siekdamas užtikrinti politinį palaikymą šios korporacijos planams Lietuvoje.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šie veiksmai atlikti ne dabartinės, o 2012–2016 m. Seimo kadencijos metu. M. Basčio, kaip 2012–2016 m. Seimo kadencijos Seimo nario, įgaliojimai ir jo duotos priesaikos galiojimas yra pasibaigę.
Atitinkama analogija galėtų būti taikoma ir kitų parlamentarų veiksmams, jeigu jie buvo padaryti ankstesnės kadencijos metu. Tačiau lieka klausimas dėl I. Rozovos veiksmų, nuslepiant savo kontaktus su Rusijos diplomatais.
Pranckietis leido viešinti dokumentą
Seimo pirmininkas V. Pranckietis sakė, kad po to, kai sužino apie tai, kad I. Rozovai nesuteiktas leidimas dirbti su slapta informacija, informavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką.
„Kadangi tą informaciją NSGK irgi buvo gavęs, tai kiekvienas NSGK narys privalėjo susipažinti su ta medžiaga, bet jie tos pareigos neatliko, ir dabar, po pusantrų metų, staiga jiems iškyla nauja medžiaga. Reikėjo skaityti prieš pusantrų metų“, - sakė V. Pranckietis.
Jis sutiko su tuo, kad jis ir NSGK gavo skirtingos apimties medžiagą, bet nesutinka, kad jis turėjo daugiau informacijos nei komiteto nariai.
„Taip, jie gavo turbūt platesnę (medžiagą)“, - sakė V. Pranckietis.
Pasak jo, toje medžiagoje nebuvo užsiminta apie galimą I. Rozovos bendradarbiavimą su ortodoksų aljansu.
„Bet apie tai, ko aš negaliu minėti čia, tai nebuvo tokios kažkokios baisios grėsmės, kurias reikėtų vertinti kažkaip labai akylai. Bet aš prašiau, kad NSGK tai vertintų“, - sakė V. Pranckietis.
Pasak Seimo pirmininko, I. Rozovai nebuvo suteiktas dirbti su slapta informacija, nes jai to leidimo nebereikėjo.
„Jie tik pasako, ar rekomenduoja suteikti leidimą. Jie man pasakė, kad nerekomenduoja suteikti leidimo, ir aš tiesiog nepasirašiau, nes jo tada nebereikėjo, nes ji jau nebuvo pareigose“, - sakė V. Pranckietis.
Seimo pirmininkas nekomentavo, ar tuose dokumentuose, kuriuos jis gavo, buvo parašyta, apie ką parlamentarė bendravo su Rusijos diplomatais, tačiau paskui patikslino, kad neįslaptinti dokumentai jau yra paviešinti, ir esą žurnalistai juos turi.
Patikslinus, kad žiniasklaida jų negavo, V. Pranckietis dar kartą pakartojo, kad tas dokumentas yra „atiduotas viešai“.
„Kai buvo L. Kasčiūno ir dar kažko iš NSGK prašymas, tai pateikėme tą dokumentą jiems, ir pasakėme: atiduokite ją viešumon, kur tik manysite esant reikalinga“, - sakė V. Pranckietis.
Perdavė informaciją komiteto pirmininkui
Seimo pirmininkas komiteto pirmininkui Dainiui Gaižauskui perdavė informaciją apie parlamentarę, kodėl ji negavo leidimo dirbti su slapta informacija, rašė BNS.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Laurynas Kasčiūnas žurnalistams yra sakęs, kad su Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija apie I. Rozovą susipažinęs, kai ši buvo pateikta NSGK.
Tuomet ji buvo įslaptinta. VSD nuolat teikia įslaptintą informaciją Seimo NSGK nariams. Komiteto nariai turi patys nueiti į specialų kabinetą Seime ir perskaityti pateiktus dokumentus. Tačiau ne visi NSGK nariai tai padaro.
Duomenys apie politikės ryšius paaiškėjo Seimo NSGK pradėjus aiškintis I. Rozovos dalyvavimo Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje Gruzijoje šių metų birželį aplinkybes.