"Dabar toks gandelis paleistas. Sensacingas, gana įdomus, bet kažkaip keistai sakinys per pusę nutrauktas, o kas toliau? Lyg dirbtinė intriga kuriama. Man tas nelabai patiko. Žinai, tai sakyk", - R.Lopatos interviu LRT laidai "Savaitė" pirmadienį BNS komentavo R.Smetona.
R.Lopata pareiškė, kad Vasario 16-osios Akto dublikatas, dingęs 1940-ųjų birželio viduryje, kai sovietai okupavo Lietuvą, tebėra mūsų šalyje, o saugo jį A.Smetonos giminės. Anot jo, būta bandymų paimti šį dokumentą, bet vis pavėluota tai padaryta.
R.Smetona yra prezidento A.Smetonos brolio Igno vaikaitis.
"Man iškart kilo tokia mintis - jeigu profesorius žino, kad tokia padėtis, jis turbūt nesivadovauja gandais, jis turbūt žino faktus. Aš taip galvoju, kad jis turėtų žinoti, kas domėjosi, ėjo ten ir nepriėjo iki jų, pas ką ir kur ėjo. Jeigu jis tą žino, tegu šiandien keliauja pas prezidentę ar kur nors panašiai ir tegu pasako: aš žinau, taip ir taip", - kalbėjo R.Smetona.
Jis teigė, kad jam dalyvaujant giminėje niekas nėra užsiminęs, jog kas nors iš jų saugo istorinį dokumentą. Kita vertus, Smetonų giminė gana plati, todėl R.Smetona neatmetė galimybės, kad R.Lopatos teiginiai gali turėti pagrindo.
"Jeigu jis žino, turi pasakyti. O gal ir pasakyta, gal ir vyksta kokios derybos, sunku pasakyti", - svarstė buvęs Seimo narys.
Paklaustas, kodėl valstybei svarbaus Akto saugotojas slėptų jį dabar, o neatiduoti valstybei saugoti, R.Smetona svarstė, kad tai gali priklausyti nuo duotų įsipareigojimų ar žmogaus požiūrio į dabartinę Lietuvą.
"Žiūrint, kokiomis sąlygomis buvo palikta, turbūt nuo to reikėtų pradėti spėlioti - kokiu palinkėjimu, pageidavimu ar pareikalavimu. Gali ir nuo to priklausyti. Gali priklausyti ir nuo tų žmonių asmeninių požiūrių, nusiteikimų į save, į dokumentą ir į šių dienų Lietuvą, kuri taip pat gali gimdyti tam tikras mintis. Kaip dabar prasidėjo kalba dėl prezidento palaikų pervežimo. Šiek tiek dviprasmybių yra", - sakė R.Smetona.
Sekmadienį per laidą "Savaitė" politologas R.Lopata, kalbėdamas apie galimą Vasario 16-osios Akto kopijos buvimo vietą, pareiškė, kad "keli kartai buvo tokie, kad ateidavo į tą vietą, kur jis gulėdavo, pavadinkime taip, bet prieš valandą ar dvi prieš jų atėjimą vėl ta vieta keisdavosi".
"Kitaip tariant, įtarimas yra toks, kad jis yra čia, Lietuvoje. Bet tam tikri momentai turbūt neleidžia tiems, kurie jį saugo, grąžinti Lietuvai", - tvirtino jis.
Paklaustas, kas saugo istorinį dokumentą, R.Lopata tvirtino, jog tai - buvusio tarpukario prezidento A.Smetonos giminės.
"Šiaip tai faktas, kuris iš tikrųjų fiksuotas kaip faktas. Iš Prezidento kanceliarijos, kaip Jūs minite, prieš ar per sovietų okupaciją buvo atiduotas A.Smetonos giminėms, kurie jį saugo", - teigė politologas, dėstantis Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
1918 metų vasario 16-ąją Lietuvos Tarybos nariai pasirašė du identiškus Nepriklausomybės Akto tekstus. Originalas buvo atiduotas saugoti Jonui Basanavičiui. Tuo metu Akto dublikatas liko Tarybos kanceliarinėse bylose ir buvo skirtas naudoti kasdieniniame darbe. Vėliau jis perduotas Prezidento kanceliarijos archyvui Kaune. Šiame archyve jis saugotas iki 1940 metų birželio 15 dienos, kai Raudonoji armija įsiveržė į Lietuvą. Tolesnis Akto dublikato likimas nežinomas.
1928 ir 1933 metais buvo pagamintos dar dvi Vasario 16-osios Akto dublikato faksimilės.