S. Rudėnaitė apie tai kalbėjo penktadienį, Teisėjų tarybos posėdžio metu, pristatydama 2022 m. teismų veiklos ataskaitą.
„Pernai mes turėjome mažiausią istoriškai teisėjų skaičių. Jeigu teoriškai turime 786 teisėjus, kurie turėtų dirbti, tai pernai turėjome realiai dirbančius 703“, – pasakojo S. Rudėnaitė.
Anot jos, statistika rodo, jog pernai daugiau teisėjų išėjo iš sistemos negu buvo jų priimta į darbą.
„Atrankų ir paskyrimų visgi buvo daug, daugiau negu 2021 metais – 30 naujų teisėjų, tačiau tuo pat metu 42 teisėjai buvo atleisti, tai reiškia, kad atleidome daugiau teisėjų negu priėmėme“, – kalbėjo S. Rudėnaitė.
Teisėjų tarybos pirmininkė pažymėjo, kad dalis teisėjų atleisti iš darbo, pasibaigus jų įgaliojimų laikui, o dalis jų išėjo iš darbo dėl, kaip jie teigė, per didelių darbų krūvių ir per mažų algų.
Pasak S. Rudėnaitės, teisėjų skaičiaus pokyčius reikia vertinti sistemiškai, įvertinti, kuriems teismams, skiriant teisėjus, reikia skirti prioritetą.
„Turime įvertinti, kuriuose teismuose mums mirtinai arba labai reikia žmones greitai įdarbinti, o kai kur galbūt yra vakansijos, kurių galėtume ir atsisakyti“, – dėstė S. Rudėnaitė.
Jos teigimu, pernai fiksuotas ir bylų augimas. Pasak S. Rudėnaitės, šalies teismų sistemose 2021 m. buvo daugiau negu 188 tūkst. bylų, o pernai – 193 tūkst. bylų.
„Atsimename, kad buvo bylų kiekių neprognozuoti sprogimai administraciniuose ir iš dalies apylinkių teismuose, tai yra nelegalių migrantų krizė ir metų pabaigoje apygardų administraciniuose teismuose taip vadinamos atliekų tvarkymo skolos ir bylos, kurios matyt labai padidino bylų skaičių“, – bylų skaičiaus augimą aiškino S. Rudėnaitė.
Teisėjų tarybos pirmininkė teigė besidžiaugianti, kad pernai darbo krūviai teismuose mažėjo.
„Apylinkių teismuose šiek tiek sumažėjo darbo krūvis. Kas yra gerai, kad pastebime lyginimąsi tam tikrą tiek apygardos, tiek apylinkės teismuose – tuose teismuose, kur buvo ir yra, palyginti su vidurkiu, yra mažas darbo krūvis, tai jis šiek tiek paaugo, o tuose teismuose, kur krūvis buvo pats didžiausias, šiek tiek sumažėjo“, – aiškino S. Rudėnaitė.
Anot jos, 2022 m. teismuose išnagrinėtas mažiau bylų negu gauta. S. Rudėnaitė pažymėjo, kad ši statistika signalizuoja apie mažėjantį teismų darbo efektyvumą.
Pasak Teisėjų tarybos pirmininkė, pernai pastebėta bylų nagrinėjimo terminų pailgėjimas. Kaip teigė S. Rudėnaitė, dalyje teismų bylų nagrinėjimo terminai vidutiniškai pailgėjo savaite. Ši tendencija, anot jos, susijusi su sumažėjusiu teisėjų skaičiumi ir išaugusiu bylų kiekiu teismuose.
S. Rudėnaitė akcentavo, kad didžiausias teismų problema išlieka teismų finansavimas, kuris, kaip akcentavo Teisėjų tarybos pirmininkė, yra nepakankamas.
„Mes metai iš metų turime konstatuoti, kad finansavimas yra nepakankamas. Teismai finansuojami ne pagal realų poreikį, kalbant ir apie bylų nagrinėjimo kaštus, tiek ir kalbant apie pašto išlaidas, tiek ir vertėjų paslaugų apmokėjimą. Išlaidos, kurias teismai patiria, nėra dengiamos pagal faktą ir metai iš metų teismų įsiskolinimai didėja“, – aiškino S. Rudėnaitė.
Penktadienį Vilniuje, nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatytos 2022-ųjų Lietuvos teismų veiklos rezultatus bei tendencijas. Taip pat renginyje bus pristatyti praėjusiais metais atlikto teisėjų ir teismo darbuotojų psichologinės gerovės tyrimo Lietuvos teismuose rezultatai.