„Mane neramina visuomenės skepticizmas dėl vakcinų. Darau prielaidą, kad visuomenė iš dalies yra skeptiškai nusiteikusi vakcinavimo atžvilgiu, pagal senesnio amžiaus gyventojų vakcinavimo tempą“, – sakė A. Izgorodinas.
Ekonomistą džiugina pagerėję senjorų skiepijimo rodikliai.
„Jeigu vertinsime pačią naujausią senjorų skiepijimo statistiką, tai ji jau yra daugiau teigiama negu neigiama. Džiugina – ypač tai, kad kai kuriuose senjorų segmentuose jau yra beveik pasiektas masinis imunitetas.
Pavyzdžiui, jeigu žiūrėtume 65-69 metų gyventojus, tai jau yra pilnai paskiepyta 67 proc. gyventojų, 70-74 metų amžiaus gyventojų amžiaus grupėje paskiepyta beveik 69 proc. gyventojų. Džiugu, kad atskiruose senjorų segmentuose esame labai arti masinio imuniteto“, – sakė A. Izgorodinas.
Tačiau pašnekovas atkreipė dėmesį, kad tie skaičiai galėtų būti ir gerokai didesni, atsižvelgiant į tai, kad senjorai yra skiepijami jau pusę metų.
„Jie galėtų būti didesni, jeigu valstybė skirtų daugiau dėmesio proaktyviai komunikacijai apie tai, kad vakcinų nauda yra didesnė negu žala. Sutinku, kad kiekviena vakcina turi pliusų ir minusų, ir dalis gyventojų trumpą laiką jaus kažkokius pašalinius poveikius, bet tai nėra masinis reiškinys“, – sakė A. Izgorodinas.
Ekonomistas turi nerimo, kad jaunesnio amžiaus gyventojų segmente dalis žmonių yra skeptiškai nusiteikę vakcinavimo atžvilgiu.
„Iki rudens paskiepytų gyventojų skaičius labai stipriai didės. Tik dabar prasidėjo masinė vakcinacija, tai manau, kad nesunkiai pasieksime 50 proc. vakcinacijos rodiklį jaunesnio amžiaus gyventojų segmente, bet pasiekti 70 proc. jaunesnio amžiaus segmente nebus lengva, dėl to, kad dalis gyventojų yra skeptiškai nusiteikę“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Svarstytų ir išmokas gyventojams
Jo manymu, pirmiausia, šioje situacijoje valstybė turėtų investuoti į komunikaciją, išnaudojant ir žinomų žmonių potencialą.
„Būtų galima pasiremti ir kitų šalių pavyzdžiu. Tarkime, Jungtinėje Karalystėje žvaigždės, kurios turi svarų balsą visuomenėje, pakankamai aktyviai ragino žmones vakcinuotis. Normalu, kad žmonės girdi tuos žmones, kurie yra gerbiami visuomenėje, ir jie iš dalies seka paskui juos“, – sakė A. Izgorodinas.
Kaip kraštutinę priemonę ekonomistas siūlytų svarstyti ir finansines paskatas gyventojams skiepytis.
„Tai yra kontraversiškas dalykas, bet, jeigu valstybė pamatys, kad daugelyje gyventojų segmentų neišeina pasiekti 70 proc. vakcinacijos rodiklio, tada galima imtis labiau kraštutinių priemonių, ir tiesiog finansiškai skatinti gyventojus vakcinuotis.
Galbūt daliai gyventojų tai bus svaresnis argumentas, kad „taip, valstybė man tai finansuoja, ir aš prisidedu prie to, kad aš pasiskiepiju, ir visuomenė tampa labiau apsaugota nuo viruso rudenį“, – svarstė A. Izgorodinas.
Rudenį galimi du scenarijai
Pasak ekonomisto, rudenį yra galimi du scenarijai.
„Rudeniui turime du ekonomikos gyvenimo scenarijus. Pirmas scenarijus yra geras, kad mes kažkaip pasieksime pakankamai didelį vakcinavimo rodiklį ir rudenį, nepaisant to, kad virusas ateis su nauja banga, bet, jeigu pasieksime masinį vakcinavimo rodiklį, tai nebus baisu, sveikatos sistema nebus perpildyta, ir atitinkamai griežto karantino nebus.
Bet yra ir neigiamas scenarijus, kad dėl gyventojų skeptiškumo nespėsime pasiekti masinio imuniteto, ir tai gresia naujomis karantino priemonėmis, kurių niekas nelaukia – nei gyventojai, nei verslas“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Ekonomistas mano, kad žmonėms reikėtų aiškiau pasakyti, kokios yra jų pasirinkimo pasekmės.
„Tai nėra kažkokie grasinimai. Tai yra realūs du scenarijai – arba mes pasiskiepijame ir gyvename pakankamai laisvą ekonominį gyvenimą su minimaliais suvaržymais, arba rudenį ir žiemą gyvename su griežtesniais suvaržymais“, – sakė A. Izgorodinas.
Reikalingas didesnis progresas skiepijant pačius vyriausius
Statistikos departamento duomenimis:
- 65-69 metų gyventojų segmente pilnai paskiepyta 52,3 proc. gyventojų;
- 70-79 m. metų gyventojų segmente pasiektas akivaizdus progresas: pilnai paskiepyta beveik 60 proc. gyventojų;
- 80 m.+ gyventojų segmente kol kas pilnai paskiepyta tik apie 50 proc. gyventojų. Čia reikalingas dar didesnis progresas, teigė ekonomistas.