Prieš daugiau nei savaitę Rukloje buvo nutikęs incidentas, prie Ruklos parduotuvės vietiniai gyventojai užpuolė pabėgėlių centre gyvenančias moteris, o jų vyrai norėjo surasti lietuvius skriaudikus.
„Iš parduotuvės grįžtant joms kelią pastojo du jaunuoliai ir jos išsigandusios parbėgo, pasakė savo vyrams ir jie sureagavo emociškai karštai, bandė išbėgti, galvojo eiti ieškoti tų skriaudikų. Tačiau budėtojas nedelsiant informavo policiją, policijos pajėgos atvyko čia ir prie vartų sustojus nė vienas jų nėjo iš teritorijos“, – Rukloje žurnalistams pasakojo Kauno policijos vadovas Darius Žukauskas.
Ketvirtadienį pranešta, kad pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje paliko dvi šeimos, kurios bandė išvykti iš Lietuvos.
Penktadienį Rukloje įvyko dar vienas incidentas, kai vietiniai jaunuoliai užpuolė ir akmenimis apmėtė du 14-mečius Sirijos piliečius.
Teigia, kad pabėgėlių skaičius yra per didelis
Ruklos seniūnas G. Jasiulionis miestiečių per daug nekaltino dėl incidentų, jis teigė, kad pabėgėlių centre gyvena per daug ir dėl to atsiranda trintis, o vietiniai gyventojai jau pripratę prie įvairių incidentų.
„Visą laiką gali būti problemų ir daugiau. Dali jų noriai integruojasi, kartu su mūsų gyventojais ir sportuoja ir bendrauja. Tie žmonės, kurie atvyko ir nori integruotis, jie ir integruosis, tie, kurie nenori, tiems nepasiseks.
Mes matome problemą, kad jų skaičius yra per didelis. Per didelė koncentracija visada priveda prie tam tikrų problemų ir trinties. Per 20 metų, kiek siekia mūsų patirtis, kai tik skaičius perkopdavo 100, atsirasdavo tam tikros problemos. Dabar jų gyvena 180. Tokiam miesteliui kaip Rukla norma yra 100 pabėgėlių, tai mūsų siūlymas valdžiai yra atidaryti kažkokį kitą filialą ir nelaikyti čia daugiau nei 100 žmonių“, - kalbėjo G. Jasiulionis.
Teigia, kad savo tradicijų turi laikytis uždarai
Seniūnas gana radikaliai pasisakė apie pabėgėlių integraciją Lietuvoje. Pasak jo, šie žmonės savo tradicijų gali laikytis uždarai.
„Mano pozicija yra tokia, kad jie yra pas mus svečiuose. Jie turi atvykę pas mus gerbti mūsų tradicijas, laikytis mūsų įstatymų ir manau, kad jeigu bus pagarba iš jų pusės, tai ir iš mūsų, lietuvių, pusės bus pagarba.
Pavarčius tiek rašytinę spaudą, tiek kitokią mediją matome, kad bet kokie europiečiai, kai nuvažiuoja į jų šalis, su jais gali būti ir žiauriai pasielgiama. Jeigu ten moteris be skarelės išeina, tai ją už plaukų užtąso. Daug galima diskutuoti. Bet vis dėlto yra paprastas dalykas – jie pas mus svečiuose, jie turi laikytis mūsų įstatymų ir gerbti mūsų papročius. Mes nesakome, kad prieštaraujame tam, kad jie laikytųsi savo tradicijų, bet jie turi jų laikytis uždarai, pas save, nebrukant jų mums. Čia mūsų namai, mes čia šeimininkai“, - kalbėjo G. Jasiulionis.
Susirūpino, kad pabėgėliai nėra baudžiami
Seniūnas teigė, kad vietiniai gyventojai yra pripratę prie incidentų. Bet jis pasigedo lygiateisiškumo, seniūno teigimu, lietuviai baudžiami griežčiau nei atvykėliai.
„Mes pragyvenome jau 20 metų su Pabėgėlių centru, mes matėme visko, su juo jau esame suaugę. Buvo gyvenime per tą laikotarpį ir incidentų, ir išprievartavimų, ir apsipjaustytų. Buvo net taip, kad čečėnų tautybės atstovai įsiveržė į barą ir bandė jį užimti. Visko buvo, bet mes norime daryti viską, kad išvengtume tokių incidentų“, - aiškino G. Jasiulionis.
Paklaustas, ką reikia daryti, seniūnas teigė, kad į atvykėlius žiūrima atlaidžiau nei į lietuvius: „Manau, kad turi būti kompleksas. Turėtų būti neviršijamas skaičius 100 žmonių. Be to, miestelyje turėtų būti įgyvendintas viešojo stebėjimo projektas, kai viešos erdvės būtų stebimos, kad būtų apšviestos gatvės. Trečias punktas: turėtų būti iš jėgos struktūrų lygiateisiškumo principas. Jeigu pažeidimą padarė ar pabėgėlis, ar mūsų pilietis, turėtų atsakyti lygiai taip pat.
Karts nuo karto įžvelgiame, kai į atvykusius asmenis mes žiūrime atlaidžiau, negu į vietinius gyventojus. Šito neturėtų būti, nes jaučiasi diskriminuojami mūsų žmonės.“
Vietiniai gyventojai yra įsižeidę, nes tik jie yra baudžiami
Nors Rukloje vykstančiuose incidentuose dažniausiai minima, kad kitataučius užpuola vietiniai asmenys, o ne atvirkščiai, seniūnas teigė, kad lietuviai gali būti įsižeidę, nes yra baudžiami tik jie. Pavyzdžiui faktą, kad du jaunuoliai iš Sirijos buvo apmėtyti akmenimis, jis pavadino tiesiog vaikų peštynėmis.
„Vaikai susipešė ir tiek. Bet bendrai, jeigu bus baudžiami visiškai vienodai bei bus nubausti ir tie, ir tie, kas kalti, tai automatiškai turi nurimti visos aistros. Jeigu tik vieną pusę bausi, ji visą laiką bus įsižeidus“, - kalbėjo G. Jasiulionis.
Paklaustas, kodėl Rukloje įvyksta vienas incidentas po kito ir pasitaiko vietinių netolerancijos atvejų, seniūnas teigė, kad aistroms nurimti reikia laiko: „Kai įsiplieskia ugnis, kartais nepavyksta jos iš karto užgesinti. Šiaip visada viskas būdavo santūru ir gerai, manau ir čia užges tos aistros anksčiau ar vėliau.“