Pradžioje mastoma apie tas mokyklas Pabradėje ir Rukloje, kurios jau turi patirties dirbti su migrantų vaikais, „Info TV“ laidoje „Info diena“ aiškino Švietimo mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius.
„Migrantų mokymas Lietuvoje apskritai nėra naujiena. Didžioji naujiena yra tai, kas nutiko šioje situacijoje, tai yra padidintas kiekis migrantų vaikų. To plano pagrindiniai aspektai yra tokie, kad pirmais metais tokie atvykę į mūsų šalį nepilnamečiai, pirmiausia, turi mokytis lietuvių kalbos.
Pirmą pusmetį jie mokosi tik lietuvių kalbos. Antrąjį pusmetį jie mokosi lietuvių kalbos, pilietinio ugdymo, Lietuvos istorijos, geografijos ir bendrinių dalykų sąvokų lietuvių kalba“, – pasakojo J. Lukošius.
ŠMSM kancleris aiškino, kad nuo tradicinio migrantų vaikų ugdymo dabartinis planas skirsis tuo, kad dėl didesnio migrantų kiekio planuojama juos mokyti stovyklose, kur jie yra apgyvendinti.
„Skaičiai visą laiką keičiasi. (…) Bet kaip pavyzdį galėčiau pasakyti, kad šiuo metu Rukloje yra apie 60 mokyklinio amžiaus vaikų, ir jų ugdymą reikėtų organizuoti“, – sakė J. Lukošius.
Ministerija skaičiuoja, kad penkiolikos mokinių pamokai reikalingas vienas mokytojas.
„Galime maždaug įsivaizduoti, kad, jeigu turėsime tarkime tris šimtus mokinių, tuomet tam reikėtų dvidešimties mokytojų. Jeigu švietimą vykdytume dviem pamainomis, tuomet užtektų dvigubai mažesnio kiekio mokytojų“, – teigė J. Lukošius.
Vaikai bus mokomi stovyklose, kur gyvena
Ministerijos kancleris aiškino, kad bent jau pradžioje migrantų vaikai bus mokomi stovyklose, kuriose jie gyvena.
„Ilgainiui, antraisiais metais jie jau turėtų mokėtis visų dalykų, tuomet paprastesnis būdas būtų ugdymą organizuoti mokyklose. Bet, pirmiausia, kalbame apie pirmuosius žingsnius. Pirmieji žingsniai – lietuvių kalba, tai – stovyklose“, – kalbėjo J. Lukošius.
Pasak ministerijos kanclerio, jie buvo susitikę su mokyklų Pabradėje ir Rukloje atstovais. Šios mokyklos jau turi patirties dirbant su migrantų vaikais.
„Jų statistika rodo, kad ilgesnį laiką švietimo sistemoje užsilaiko apie penkis procentus migrantų vaikų. Mes įsivaizduojame, kad nebūtų sudėtinga toms mokykloms antraisiais metais priimti mokinius mokytis pas save“, – teigė J. Lukošius.
Ministerija nemato priežasčių, kodėl mokyklos turėtų atsisakyti priimti tokius mokinius.
„Tai yra nenaujiena. Yra pakankamai aišku, kaip reikia organizuoti integracijos procesą. Tai nėra kažkoks nežinomas dalykas, kurio reikėtų vengti arba bijoti mokykloms“, – sakė J. Lukošius.
Mokyklos už tai specialiai nėra skatinamos.
„Aišku, atsirandant didesniam kiekiui mokinių, natūraliai didėja krūviai mokytojams, ir daugiau pamokų vyksta mokykloje. Toks tas principas ir yra“, – teigė J. Lukošius.
Migrantų vaikų mokymas prasidės spalio 1 dieną.
„Mes kaip šalis privalome užtikrinti migrantų vaikų mokymą per tris mėnesius nuo atvykimo laiko. Įvertinant tai, kada buvo didžioji banga, pasirinkta data – spalio 1 diena, nuo kada turėtume pradėti jų švietimą“, – sakė J. Lukošius.
Mokykloms kyla klausimų dėl kalbos
Tačiau mokykloms, nors jos ir turi patirties, nėra viskas taip aišku, kaip sako Ministerijos kancleris.
Kaip skelbė LNK Žinios, Ruklos mokykloje svarstoma mokyti apie 300 vaikų, dviejose Pabradės gimnazijose – 100.
Pabradės Ryto gimnazijos direktorė Laima Markauskienė LNK Žinių žurnalistams sakė, kad kol kas klaustukų dėl kitataučių ugdymo yra daug – ypač dėl bendravimo ir mokymo kalbos.
Esą iki šiol mokykla su arabų kalba susidūrusi nebuvo. Atvykėliai mokėjo rusų arba anglų kalbas. Dėl to mokytojams susikalbėti su jais buvo paprasčiau.
„Šioje situacijoje, jeigu atsirastų vaikų, kurie kalba tik arabų kalba, tai tikrai mes neišsiverstume be vertėjų. Manau, kad ŠMSM čia teiktų tam tikrą pagalbą. Buvo kalba galbūt apie savanorius. Aišku, kad nesusikalbant pedagogui su vaiku ugdymas nebūtų įmanomas“, – sakė L. Markauskienė.
Specifinės kultūrinės subtilybės iki šiol buvo sėkmingai sprendžiamos
Anot Vilniaus lietuvių namų, besirūpinančių svetimšalių ugdymu Lietuvoje, kalba – ne problema. Pasak direktoriaus, pagal specialią programą jos išmokti galima nuo nulio.
„Pati metodika yra mokyti per vaizdą. Turime vaikų iš arabų šalių. Pas mus mokykloje ir dabar yra vaikų iš Egipto, Sirijos, Irako, šiemet priimame vaikų ir iš Libano. Mes mokant pradedame nuo abėcėlės. Per 800 val., tai yra maksimali programos apimtis, vaikai gali išmokti lietuvių kalbą net nemokėdami abėcėlės“, – sakė Vilniaus lietuvių namų direktorius Gintautas Rudzinskas.
Pasak L. Markauskienės, patirtis rodo, kas svetimšaliai vaikai mokykloje pritampa, susibendrauja su vietiniais vaikais, o kultūrinės subtilybės iki šiol buvo sėkmingai sprendžiamos. Direktorė pasidalino viena jų.
„Mokytojai klasėse pastebėjo, kad 12 val. vaikai tiesiog visi prašosi išeiti į tualetą. Darbuotojai ir mokytojai po kelių dienų įsitikino, kad vaikams reikia nusiplauti rankas, nusiprausti kojas, ir tuo metu pasimelsti. Sudarėme galimybę, skyrėme atskirą patalpą tą jų ritualą atlikti“, – pasakojo L. Markauskienė.
Mokytojų, turinčių mokyti pabėgėlių vaikus, apmokymu pasirūpins specializuota mokykla.