Taip ES siekia įtraukti vyrus į vaikų auginimą ir sumažinti pasekmes, kurias moterys patiria ilgam laikui iškritusios iš darbo rinkos. Šiuos pokyčius šalys turi įgyvendinti per trejus metus – taigi iki 2022 m. vasaros.
Pertvarkyti vaiko priežiūros sistemą bei mokėjimą jau ruošiasi ir Lietuva. Pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pristatė du galimus variantus, kaip galėtų keistis vaiko priežiūros atostogų tvarka. Nėra jokių abejonių, kad šie pokyčiai palies visas šeimas, tačiau kol kas, panašu, tėvams kyla daugiau klausimų, nei yra atsakymų.
Galimybės mamai prižiūrėti vaiką dvejus metus ir už visą laiką gauti išmokas nebeliktų
Pagal dabartinę tvarką Lietuvoje tėčiams suteikiamos 30 kalendorinių dienų mokamos tėvystės atostogos, ši galimybė niekur nedings, ji ir liks. Pagal naująją tvarką tėčiams priklausys ir du papildomi mėnesiai vaiko priežiūros atostogų, kurių perleisti savo partnerėms jie negalės. Taigi, jei vyras tokia galimybe nuspręstų nepasinaudoti, sutrumpėtų bendras vaiko priežiūros atostogų laikas.
Specialistai ne kartą yra pastebėję, kad visus dvejus metus, kai mokama vaiko priežiūros išmoka, kūdikiu dažniausiai rūpinasi mamos. Įgyvendinus naują tvarką, nepriklausomai, kuris modelis būtų pasirinktas, šis laikotarpis sutrumpėtų.
Pagal ministerijos siūlomą pirmąjį variantą, iš viso mokama vaiko priežiūra truktų dvejus metus (24 mėn.), tačiau mama už savo atžalos priežiūrą išmokas gautų tik 22 mėn. Beje, ji mažylį galėtų prižiūrėti, iki jam sukaks dveji ar treji, tačiau išmokų už tai nebegautų. Dar 2 mėnesius vaiką prižiūrėti galėtų tėtis, už šį laikotarpį jam būtų mokama.
Antruoju atveju gerokai sutrumpėtų bendras vaiko priežiūros laikotarpis – vietoj dabar galimų mokamų dvejų metų liktų tik pusantrų arba 18 mėn. Tai reiškia, kad mama galėtų savo atžalą prižiūrėti ir gauti išmokas, tik iki vaikui sueis metai ir keturi mėnesiai, dar du mėnesius mažyliu rūpintis ir gauti išmoką galėtų tėtis. Jei vyras nuspręstų to nedaryti, už vaiko auginimą šeima išmokas gautų tik 16 mėn.
Kad mamoms sutrumpės vaiko priežiūros atostogos, nepriklausomai kuriuo keliu pasirinktų eiti Lietuva, patvirtina ir SADM viceministrė Eglė Radišauskienė.
„Svarbu ir tai, kad tėtis savo mėnesiais gali pasinaudoti ir kitu metu, nebūtinai paskutiniais mėnesiais. O mama tuo laikotarpiu, jeigu norėtų likti vaiko priežiūros atostogose, išmokos negautų, tačiau būtų draudžiama valstybės lėšomis ir kartu su tėčiu galėtų prižiūrėti vaiką. Taip sprendžiamas maitinančių mamų klausimas. Taip pat svarbu paminėti, kad jeigu turimas vienintelis iš tėvų, tuomet ji / jis galės vaiką prižiūrėti visus dvidešimt keturis mėnesius (jeigu bus pasirinkta pirma alternatyva) arba aštuoniolika mėnesių (jeigu bus pasirinkta antra alternatyva)“, – raštu „Delfi“ pateiktuose atsakymuose aiškina E. Radišauskienė.
Kodėl apskritai Lietuva svarsto galimybę gerokai sutrumpinti bendrą mokamą vaiko priežiūros atostogų laiką (antrasis modelis, kai siūloma palikti tik pusantrų metų), nors iki šiol turėjo vieną palankiausių sistemų tėvams visoje Europoje? Viceministrės teigimu, dabartinis modelis ir išmokų tvarka užprogramuoja ateityje moterų laukiančius sunkumus tiek darbine, tiek finansine prasme. Pašnekovė taip pat pabrėžė, kad tai tėra vienas iš dviejų pasiūlymų, ir pati visuomenė gali pasirinkti sau patrauklesnį.
„Antroji alternatyva su išmokos mokėjimu, iki kol vaikui sueis aštuoniolika mėnesių, pasiūlyta dėl to, kad siekiama skatinti moteris kuo greičiau sugrįžti į darbo rinką. Nors Lietuvoje taikomos bene ilgiausios vaiko priežiūros atostogos, tačiau jos turi ir savų minusų – moterims sunku grįžti į darbo rinką, prarandami darbiniai įgūdžiai, mažėja socialinės garantijos, ypač ateityje, sunku siekti karjeros aukštumų, didėja vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis. Be to, nors antrąja alternatyva siūloma trumpinti išmokos mokėjimo laikotarpį, tačiau pasirinkti išmokos dydžiai tokie, kad bendrai asmuo gautų tokią pat ar net didesnę išmoką lyginant su dvidešimt keturių mėnesių sistema. Taip siekiama, kad šeima prarastų kuo mažiau pajamų“, – sako E. Radišauskienė.
Tėvai įsivaizduoja skirtingai
Vis dėlto, panašu, kad kol kas ministerijos sukurti variantai tėvams – tamsus miškas. Jie pripažįsta, kad šiuo metu planuojami pokyčiai kelia daugiau klausimų, nei yra atsakymų. Lietuvos tėvų forumo narys Kęstutis Mikolajūnas sako supratęs, kad iš dviejų alternatyvų vieną sau priimtinesnę galės pasirinkti pačios šeimos jau po priėmimo.
„Dabar bus galima ir pirmus metus turėti dalį darbo ir neprarasti tos paramos. Kaip suprantu, buvo metai arba dveji, dauguma rinkosi dvejus metus, dabar lieka 18 arba 24 mėn.“, – teigė pašnekovas.
O Vakarų Lietuvos tėvų forumo narė Laura Tarozienė interpretavo kitaip – iš dviejų variantų bus išrinktas vienas ir taikomas visiems tėvams.
Pasak E. Radišauskienės, pasirinkimo, kurį modelį rinktis, priėmus naująją tvarką iš tiesų gali nebelikti. Kaip šiuo klausimu pasielgti, ministerija dar neturi galutinio sprendimo.
„Planuojama išrinkti vieną iš jų. Visgi ministras pirmadienį po spaudos konferencijos žurnalistams sakė, kad bus nuspręsta po viešų diskusijų, galbūt bus svarstoma ir apie abi, bus žiūrima, kokia visuomenės nuomonė, bet pirminė idėja yra turėti tik vieną“, – aiškino E. Radišauskienė.
Savo ruožtu L. Tarozienė teigė, kad klausimų kelia ir dviejų neperleidžiamų mėnesių panaudojimas – ar tėtis juos privalės pasiimti iš karto po mamos, ar galės nukelti į laikotarpio pabaigą?
„Neaišku, kaip tėvai turėtų planuotis savo pajamas. Kai išeini atostogų 12 ar 24 mėn., žinai, kad gausi pajamas visą šį laikotarpį. Pagal naują siūlomą tvarką išeina, kad vienas iš tėvų du mėnesius yra kaip ir bedarbis, negauna jokios išmokos. Ne kiekviena šeima gali sau leisti būti du mėnesius visiškai be pajamų, nors ir lieka tas vienas atlyginimas, kuris vėlgi yra ne šimtaprocentinis.
Jeigu būtų įmanoma vaiko priežiūros galimybe pasinaudoti ne iš karto, tada, kai mama naudoja tas atostogas, o laikotarpio pabaigoje, tarkime po 22 mėnesių, tai mama grįžta į darbą ir dirba be jokių pertraukų. Tas naujas pasiūlymas yra abejotinas ir iš darbo rinkos požiūrio, nes mama, grįžusi dviem mėnesiams į darbą, sutikime, nepasitobulins labai smarkiai, nes ir darbdavys nenorės investuoti į darbuotoją, kuris grįžo ir vėl išeis. Arba, galų gale, vietoj mamos buvusį žmogų vėl kur nors „padėti“ – išeina dvigubos išlaidos“, – abejonėmis dalijosi pašnekovė.
E. Radišauskienė tikina, kad, nesvarbu, kuris modelis bus pasirinktas, tėčiai galės patys nuspręsti, kuriuo metu savo mėnesius išnaudoti.
„Bus galima išnaudoti bet kuriuo metu iki 24 mėn. arba 18 mėn., priklausomai nuo to, kokią alternatyvą pasirinks visuomenė“, – teigia viceministrė.
Nebeliktų galimybės rinktis išmokos laikotarpio, keistųsi dydžiai
Iki šiol pagausėjimo sulaukusios šeimos galėjo rinktis, kokį laikotarpį savo vaiką prižiūrėti ir kokio dydžio išmokas gauti. Einant vaiko priežiūros atostogų metams visą laiką mokama 77,58 proc. dydžio išmoka nuo atlyginimo popieriuje. Nuo gaunamos išmokos dar reikia sumokėti PSD ir GPM mokesčius. Jeigu mama šiuo laikotarpiu dar ir dirba, išmoka jai mažėja.
Nusprendus prižiūrėti vaiką dvejus metus pirmuosius metus vaiko priežiūros išmoka siekia 54,31 proc. nuo atlyginimo popieriuje, antraisiais – 31,03 proc., nuo šių sumų taip pat dar mokami minėti mokesčiai.
Jeigu ministerija galiausiai nuspręstų pasirinkti vieną iš pasiūlytų dviejų variantų, tėvai nebegalėtų pasirinkti, kiek laiko išmoką nori gauti.
„Išmoka būtų mokama visiems vienodą laikotarpį. Ministras minėjo, kad nebent visuomenė ir ekspertai nuspręstų, jog abi alternatyvos yra vienodai geros, tuomet būtų tvarstoma tokia galimybė.
Nuspręsta, kad asmenys galėtų pasirinkti tik vieną išmokos mokėjimo laikotarpį, nes pastebėta, jog dabar didžioji dalis renkasi išmoką gauti, iki kol vaikui sueis dveji metai, o tik labai maža dalis (1200 asmenų) renkasi prižiūrėti vaiką, iki kol jam sueis vieni metai“, – tokį sprendimą aiškino E. Radišauskienė.
Pagal siūlomus modelius taip pat keistųsi ir išmokų dydžiai. Jei būtų nuspręsta, kad už vaiko priežiūros atostogas būtų mokama dvejus metus, 78 proc. atlyginimo popieriuje būtų mokami 4 mėnesius, dar 6 mėn. – 45 proc., o už antruosius vaiko priežiūros metus – tik 25 proc. Kitaip tariant, pirmuosius metus išmokos būtų kiek didesnės, o antruosius – kiek mažesnės, nei buvo iki šiol.
Pagal antrąjį modelį, kai ilgiausias mokamas vaiko priežiūros atostogų laikas yra pusantrų metų, už du mamos ir du tėčio mėnesius būtų mokama 78 proc., o dar už 14 mėn. – 60 proc.
„Siekiant įgyvendinti direktyvą buvo siekiama peržiūrėti išmokos mokėjimo laikotarpius. Direktyvoje numatyti neperleidžiamieji vaiko priežiūros mėnesiai tėčiui ir motinai. Galima būtų nekeisti iš esmės nieko, tik numatyti neperleidžiamus mėnesius (dydį palikti tokį, priklausomai nuo to, kada pasirenkama tuos 2 mėnesius panaudoti, tuomet tėtis gautų arba 54,31 proc., arba 31,03 proc. dydžio išmokas), bet tokiu atveju tėčiai, manome, vangiai eis prižiūrėt vaikų, nes išmokos nebus didelės. Šiuo atveju pagal direktyvą šeima prarastų du privalomuosius tėčio mėnesius, todėl išmoka sutrumpėtų. Todėl mes ir siūlome neperleidžiamais mėnesiais mokėti 78 proc. dydžio išmoką, kas yra šiek tiek daugiau nei 100 proc. neto buvusio darbo užmokesčio, taip siekiame skatinti tėčius ir mamas pasinaudoti savo privalomaisiais mėnesiais. Atitinkamai padidinus privalomųjų mėnesių mokėjimą buvo reikalinga peržiūrėti ir kitų mėnesių išmokų dydžius. Todėl nuspręsta koreguoti sistemą.
Pažymėtina, kad direktyva nenumato šimtaprocentinio buvusio darbo užmokesčio mokėjimo, tačiau numato tai, kad turi būti pasirinktas toks išmokos dydis, kuris skatintų tėvus pasinaudoti vaiko priežiūra“, – aiškina E. Radišauskienė.
Kartu negyvenantys tėčiai irgi galės išnaudoti du mėnesius
Paklausti, kaip vertina siūlomą mokėjimo tvarką, tėvų atstovai tikino, kad per visą laikotarpį šeimos galėtų šiek tiek išlošti. Tiesa, pašnekovai sutiko, kad pirmuoju atveju, jei būtų nutarta pasirinkti 24 mėn. modelį, antrieji metai finansiškai būtų sudėtingesni.
L. Tarozienė kėlė klausimą ir dėl to, kaip bus su tomis šeimomis, kurios gyvena skyriumi.
„Tuos du mėnesius tėčiui pasiimti privaloma tada, kai tėtis yra. Numatyti atvejai, kada ta tvarka negalioja, jeigu tėčio nėra. Vėlgi yra daug jaunų mamų, kurių tėčiai ne kartu, jie gyvena skyriumi, yra ir tokių tėčių, kurie, sakykime, nelabai tinkami vadinti tėčiais.
Mama tada turės visokių papildomų reikalų, kol susitvarkys, kad galėtų tą išmoką gauti pati viena. Numatyti atvejai, kai tėtis pripažintas mirusiu, nežinia kur esančiu, teismo sprendimu apribota vieno iš tėvų valdžia. Mama, kuri gyvena skyriumi nuo tėčio, turės rūpintis įrodyti, kad to tėčio nėra. Tai reiškia laiką ir, jeigu nespėsi susitvarkyti, prarasi išmoką, atgaline tvarka tau jos niekas negrąžins“, – kilsiančius sunkumus prognozavo pašnekovė.
Net tais atvejais, kai tėvai gyvena skyriumi, viso 24 ar 18 mėnesių mokamo laikotarpio viena mama panaudoti negalėtų, patvirtino ir E. Radišauskienė.
„Šis klausimas iškeltas ir svarstytas Europos Komisijoje, tačiau Europos Komisijos nuomonė buvo ta, kad jeigu nėra apribota tėvų valdžia ar nėra kitų objektyvių priežasčių, kodėl vienas iš tėvų negali prižiūrėti vaiko, neturėtų būti atimta tėčio ir mamos teisė prižiūrėti vaikus abiem. Tad net gyvenant skyriumi tėtis galėtų pasinaudoti savo mėnesiais, motina taip pat galėtų pasinaudoti savo vaiko priežiūros mėnesiais“, – teigė ji.
Balsuoti už labiau patinkantį vaiko priežiūros atostogų modelį ir teikti savo pasiūlymus SADM gyventojai gali iki liepos 15 d. Balsuoti galite čia, puslapio apačioje.