Sveikatos apsaugos komitete penkiems nariams balsavus už, o septyniems susilaikius siūlymui nepritarta. Įstatymo projektas grąžintas tobulinti.
Pagal valstiečių-žaliųjų Dariaus Kaminsko, Astos Kubilienės, Aurelijaus Verygos pateiktą įstatymo projektą, siūloma atsisakyti įpareigojimo įstaigoms užtikrinti pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visą parą (7 dienas per savaitę), bet įpareigoti pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas pirminių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams užtikrinti ne mažiau kaip po 8 valandas 5 darbo dienas per savaitę, pietų pertraukos metu, taip pat ne mažiau kaip 2 papildomas valandas kiekvieną darbo dieną prieš arba po įstaigos darbo dienos laiko.
„Vienas iš kertinių šeimos medicinos principų yra nepertraukiama paciento priežiūra. Visame pasaulyje terminas „nepertraukiama“ labiau suprantamas kaip tęstinė priežiūra. Kitaip tariant, šeimos gydytojas yra tas, kuris sprendžia didžiąją dalį pacientų sveikatos problemų, bet kai tam neturi galimybių, pacientą nukreipia kitos profesinės kvalifikacijos gydytojui.
O po kitų specialistų konsultacijų, tyrimų ar gydymo stacionare toliau pats rūpinasi paciento sveikata. Tuo tarpu Lietuvoje terminas „nepertraukiama“ interpretuojamas tiesiogiai, t . y. šeimos gydytojo medicinos paslaugos turi būti teikiamos visą parą 7 dienas per savaitę, kitaip sakant ne tik dienos metu (darbo dienomis), bet ir naktimis, švenčių dienomis, savaitgaliais. Nors pareiga nepertraukiamai teikti pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas yra įtvirtinta asmens sveikatos priežiūros įstaigai, tačiau šeimos medicinos paslaugas de fakto teikia ne įstaiga, o asmuo – šeimos gydytojas, kartu su kitais pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos nariais“, – dėstoma įstatymo projektą lydinčiame aiškinamajame rašte.
Įstatymo teikėjų vertinimu, šiuo metu įstatymu įtvirtintas reikalavimas visą parą (7 dienas per savaitę) teikti šeimos medicinos paslaugas yra nepagrįstas ekonominiu ir klinikiniu požiūriu.
„Iškilus poreikiui pacientui paslaugas gauti kitu laiku (kai įstaiga nedirba), paslaugų gavimas būtų dvejopas: jei paciento būklė atitiktų ūmios būklės atvejus, pacientas turėtų kreiptis ir gauti paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose skubiosios pagalbos skyrius. Jei paciento būklė neatitiktų ūmių būklių atvejų, pacientas paslaugas gautų ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje kitą įstaigos darbo dieną“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Vyriausybė pateikė du pasiūlymus
Per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga informavo, kad Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo projektui, tačiau siūlo du patikslinimus.
„Vienas yra susijęs su darbo laiku. Tai yra 11 valandų nepertraukiamas darbo laikas, kuriuo turėtų būti užtikrinamas paslaugų teikimas. Kitas siūlymas yra susijęs su įpareigojimu informuoti pacientus apie artimiausias sveikatos priežiūros įstaigas, kur pacientai pagalbą galėtų gauti ne jų pirminės sveikatos priežiūros įstaigos darbo laiku“, – sakė A. Veryga.
Perspėja, kad nepadarius namų darbų gresia chaosas
Posėdyje nuotoliniu būdu kalbėjęs Rajonių ligoninių asociacijos vadovas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris atkreipė dėmesį, kad įsigaliojus tokiam įstatymui atsirastų labai daug pasekmių, kai nesutvarkius reikalavimų dėl kitų paslaugų teikimo, apmokėjimo už jas, gali atsirasti chaosas sistemoje.
„Pavyzdžiui, mes nežinome, kaip bus reglamentuota kad ir paprasčiausia mirties liudijimo išdavimo tvarka, ir ilgaisiais savaitgaliais turėsime problemų. Taip pat, kadangi priėmimo gydytojai negalės to padaryti nežinodami, pacientui atsiranda įvairių teisinių niuansų.
Taip pat kyla klausimų dėl paslaugų priėmimo skyriuose apmokėjimo. Dalis ligoninių dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo gaudavo lėšų už prisirašiusius asmenis – vieni sutardavo už paslaugas, kiti – dėl budėjimų priėmimo skyriuose. Dabar nematome, kokia bus tvarka. Labai prašyčiau, kad įstatymo įsigaliojimas įvyktų tik tada, kai labai atsakingai suderinus su pacientų ir sveikatos paslaugas teikiančiomis organizacijomis bus parengti lydintieji teisės aktai“, – prašė V. Sudaris.
Sako, kad įstatymo pakeitimas yra seniai lauktas
Premjero patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys teigė, kad tas įstatymo pakeitimas yra seniai lauktas.
„Statistika rodo, kad iš besikreipiančių į ligoninių priėmimo skyrius tik maždaug 3 proc. paslaugų yra yra tokių, kurios priklauso šeimos gydytojo kompetencijai. Dauguma paslaugų yra būtinoji arba skubioji pagalba. Už būtinąją pagalbą priėmimo skyriai gauna apmokėjimą iš Valstybinės ligonių kasos (VLK).
Pirminei sveikatos priežiūros įstaigai, kad sudarytų sutartį su VLK, reikėdavo užtikrinti, kad pacientai bus aptarnaujami ištisą parą ištisus metus. Jeigu jie patys to negalėdavo daryti, tai dalį savo pinigų turėdavo atiduoti kitai įstaigai arba priėmimo skyriui, kurie tą darydavo. Yra tokia nuomonė, kad ligoninių priėmimo skyriai gaudavo pinigus iš pirminės sveikatos priežiūros plius dar parodydavo paslaugą kaip būtinąją pagalbą, ir jiems tas buvo naudinga“, – kalbėjo J. Kairys.
Pasak patarėjo, priėmus įstatymą pagerėtų ligonių priėmimas.
„Nes, jeigu šeimos gydytojas dirbdavo prailgintą darbo laiką, tam jam normaliomis dienomis sutrumpėdavo priėmimo laikas. Pagaliau – ta deklaracija „ištisą parą, ištisus metus“ (neįmanoma). Darbo teisės įstatymai negali priversti šeimos gydytojo, kad jis dirbtų ištisą parą ištisus metus be jokio poilsio“, – teigė J. Kairys.
Stebisi entuziazmu dėl įstatymo
Komiteto narys iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Antanas Matulas teigė nesuprantąs, kodėl kyla toks didelis azartas pakeisti pagrindinį šeimos gydytojų darbo principą.
„Jie gi buvo atsakingi visą parą, ir nebūtinai jie teikė (paslaugas) visą parą. Galėjo būti sudarytos sąlygos (paslaugoms gauti), ir tas buvo padaryta. Nežinau, kodėl kolega Veryga sako, kad įstatymas „de facto“ buvo neveikiantis. Rajonuose, Vilniaus mieste, Kaune, yra sudarytos sutartys. Vilniaus mieste (paslaugas) teikia Centro poliklinika. Kitos poliklinikos sudarė sutartis su ja.
Per mėnesį kreipiasi iki penkiolikos žmonių, kuriems yra nebūtinoji pagalba, bet jie gauna pagalbą, už kurią apmoka poliklinika. (…) Dabar žiūrėkite, kas gaunasi, – už būtinąją pagalbą apmokės valstybė, bet tie žmonės, kurie kreipsis manydami, kad – dėl būtinosios pagalba, bet nustatys – kad ta pagalba yra nebūtinoji, jiems iškrenta viena galimybė – kad už tas paslaugas apmoka valstybė (tai yra poliklinika)“, – sakė A. Matulas.
Jis teigė nesuprantąs, kuo grindžiamas teiginys, kad pagerės pacientų priėmimas.
„Be abejo, šeimos gydytojai suinteresuoti. Bet, ar tikrai pakako diskusijos su pacientų organizacijomis?“, – kalbėjo A. Matulas.
Parlamentaras siūlė padaryti pertrauką, gerai apsvarstyti, ir neskubėti su įstatymo priėmimu.
Siūlo įsiklausyti, kokia žinutė siunčiama pacientams
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos narė Alma Astafjeva politikus ragino atsakingai pagalvoti, kas kalbama pacientams.
„Jeigu kyla klausimas dėl mirties liudijimų – tai jų šiaip ar taip dabar neišrašo nei viena priėmimo įstaiga, nes jos nežino apie pacientą nieko. Sakyti, kad nebebus išrašoma negalima, nes jų ir taip neišrašė.
Galbūt reikia pagalvoti apie tai, kad mes viešai pasakome pacientui, kad „Jūs galite gauti šeimos gydytojo paslaugas 24 valandas. Aš dabar atėjau devintą valandą vakare po darbo, ir sugalvojau, kad man reikia išrašyti vaistus. Teikiame tokias paslaugas? Teikiame, ir kreipiuosi įstaigą, kuri yra nurodyta“, – sakė A. Astafjeva.
Gydytoja pasakojo pati dirbanti įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su priėmimo skyriumi.
„Tai reiškia, kad mano pacientas gali ateiti į priėmimo skyrių ir pasakyti: „laba diena, mano įstaigoje parašyta, kad jūs teikiate paslaugas. Išrašykite vaistus ir siuntimą pas neurologą“. Tada priėmimo skyrius sako: „mes negalime to daryti“. Tada stebisi: „Jūs gi sutartį turite“. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į tai, ką mes sakome pacientams, kai sakome, kad teikiame paslaugas 24 valandas“, – sakė A. Astafjeva.