Antradienį D. Gaižauskas, kreipdamasis iš Seimo plenarinių posėdžių salės tribūnos teigė, kad vasarą kadenciją baigiantis V. Rupšys slaptu laišku kreipėsi į šalies vadovus. Anot „valstiečio“, pastarajame laiške atsargos generolas atkreipė dėmesį į dalį problemų krašto apsaugos sistemoje.
ELTA kreipėsi į šalies vadovus, teiraujantis, ar jie išties sulaukė buvusio kariuomenės vado laiško ir ar gali atskleisti rašto turinį.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen patvirtino, jog toks V. Rupšio raštas buvo gautas. Tačiau ji pažymėjo – laiško informacija nėra viešintina.
„Taip, laišką gavau. Kas jame rašoma, atskleisti negaliu, nes jame minima informacija yra ne vieša“, – atsakyme raštu Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Politikė pranešė pavedusi Seimo kanceliarijai įvertinti, ar D. Gaižauskas savo pareiškimuose neatskleidė įslaptintos informacijos.
„Todėl pavedžiau Seimo kanceliarijai įvertinti, ar Seimo narys nepaviešino slaptos informacijos“, – pridūrė parlamento vadovė.
Premjerė: laiškas turi grifą, todėl neturiu galimybių komentuoti detalaus turinio
Apie gautą laišką patvirtino ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ji taip pat nurodė, kad V. Rupšio laiškas yra grifuotas slaptumo žyma.
„Galiu patvirtinti, kad ponas V. Rupšys savo paskutinėmis kadencijos dienomis pasidalino savo nuomone raštu. Laiškas buvo adresuotas ne tik valstybės vadovams, adresatų buvo ir daugiau, tad ponas Gaižauskas visiškai be jokio pagrindo bando suteikti jam kažkokio išskirtinio dramatizmo, spekuliuodamas tuo, kad konkretus laiško turinys turi grifą“, – atsakyme raštu Eltai teigė I. Šimonytė.
„Kadangi laiškas turi grifą, komentuoti detalaus jo turinio neturiu galimybių ir aš, tačiau vertinčiau jį kaip tam tikrą kadenciją baigiančio pareigūno matymą („politinį testamentą“) dėl tolesnių darbų ir prioritetų“, – dėstė premjerė.
I. Šimonytė pridūrė, jog, jos nuomone, V. Rupšio laiške nebuvo informacijos, kuri iki tol valstybės vadovams nebuvo žinoma.
„Mano vertinimu, laiške nebuvo nieko, kas nebūtų jo adresatams, o ypač valstybės vadovams, žinoma iki jo, kas nebūtų nuolat aptariama įvairiuose formatuose nuo Valstybės gynimo tarybos iki darbinių formatų, ar to, kam pastaraisiais metais nebūtų skiriamas ypatingas dėmesys ir aukščiausias prioritetas. Tiek Vyriausybė, tiek Krašto apsaugos ministerija, tiek Lietuvos kariuomenė, nepaisant kariuomenės vado pasikeitimo, dirbo ir dirbs, kad visi krašto gynybai esminiai projektai būtų įgyvendinti sklandžiai ir laiku“, – aiškino ji.
G. Nausėda: politikų konfliktai kenkia kariuomenės įvaizdžiui
Savo poziciją apie kilusį konfliktą tarp D. Gaižausko ir L. Kasčiūno trečiadienį žurnalistams išsakė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jis patvirtino, kad taip pat buvo gavęs V. Rupšio laišką, kurio turinys – konfidencialus.
„Buvusio kariuomenės vado laiškas, kurį jis adresavo tam tikroms institucijoms. Jis yra konfidencialus, todėl jo turinio atkleisti negaliu“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.
Jis pažymėjo, kad tokie ginčai kenkia šalies kariuomenės įvaizdžiui. Todėl paragino politikus skirti dėmesį svarbesniems darbams.
„Visa tai, kas vyksta pastarosiomis dienomis, kenkia mūsų nacionaliniam saugumui ir kariuomenės įvaizdžiui. Todėl siūlyčiau atsisakyti tokio labai asmeninio ir, sakyčiau, pernelyg emocijomis apmiežto konflikto tarp dviejų politikų“, – pastebėjo prezidentas.
„Tiesiog turime susitelkti į kur kas svarbesnius darbus, o ne analizuoti odontologijos problemas“, – pridūrė G. Nausėda.
ELTA primena, kad antradienį Seime kilo ginčas tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nario Dainiaus Gaižausko ir krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno. Opozicijos atstovas kaltino konservatorių juodinant Lietuvos karininkiją ir kerštaujant buvusiam kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui.
D. Gaižauskas taip pat pareiškė, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariams konfliktai tarp KAM ir kariuomenės paaiškėjo vasarą, kai, D. Gaižausko teigimu, slaptu laišku į valstybės vadovus kreipėsi pats V. Rupšys. LVŽS narys tvirtino, jog kreipimesi buvęs kariuomenės vadas atkreipė dėmesį į stringantį pasirengimą priimti vokiečių karių brigadą, kėlė klausimus dėl bepiločių orlaivių įsigijimo skaidrumo.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras atmetė tokią opozicijos atstovo kritiką ir atkirto – didžiausią nepagarbą Lietuvos karininkijai pademonstravo pats V. Rupšys. Pastaruoju metu buvęs kariuomenės vadas atsirado dėmesio centre, kai paaiškėjo, kad atsargos generolas prieš dvejus metus už kariuomenės lėšas susidėjo dantų implantus.
„Karininkija dažniausiai įžeidžiama, kai naudojamasi pareigomis ir yra piktnaudžiaujama. Atėjęs į ministeriją radau skundą ir pradėjome vidinį tyrimą, patikrinimą dėl galimo piktnaudžiavimo ir neteisėto sveikatos paslaugų panaudojimo. Tyrimas įvyko, perduotas visas STT, STT pradėjo ikiteisminį tyrimą“, – referuodamas į istoriją apie V. Rupšį žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Didžiausia nepagarba kariams yra tada, kai kas nors iš aukštesnių pareigūnų neteisėtai naudojasi privilegijomis. Ir jeigu tai pasitvirtins – čia yra didžiausias įžeidimas karininkams“, – patikino jis.