Generolas svarsto, ar B. Hodgesui galėjo būti tendencingai teikiama netiksli ir nepakankamai išsami informacija apie Baltijos šalių karinį pasirengimą, dėl ko šis neįvertino realios situacijos.
„Detalės, kurios buvo paminėtos B. Hodgeso – aš pasakyčiau, kad jis nelabai disponuoja pačia paskutine informacija dėl parengto rezervo, pakartotinio mokymo, dėl parengto aktyviojo rezervo personalo integravimo į ginkluotąsias pajėgas, to personalo priskyrimo į vienetus ir t.t. Tai tikrai buvo kažkas turbūt suteikęs nepakankamai gerą, neišsamią, netikslią informaciją – net, pasakyčiau, B. Hodgesą kažkas turbūt informavo tendencingai. Todėl jis kaip pavyzdžius panaudojo ne pačius geriausius“, – trečiadienį LRT radijui sakė V. Rupšys.
Kariuomenės vadas akcentavo, jog B. Hodgeso pareiškimai jam priminė 2018 m. vyravusį požiūrį apie tai, jog Baltijos valstybės turi vykdyti bendrus karinės technikos pirkimus bei derinti juos tarpusavyje.
„Buvo ypatingas dėmesys – gal net toks stūmimas iš karinės vadovybės Europoje – kad mes tikrai koordinuotai pirktume ir įsigytume tą karinę techniką, kuri būtų sąveiki ir vienoda. Ir greičiausiai – negaliu iš karto sakyti taip tvirtai – bet greičiausiai buvo orientuota į Amerikos rinką, kad mes iš Amerikos pirktume. Tai čia irgi toks vienas iš niuansų“, – B. Hodgeso pasisakymus vertino generolas leitenantas.
Visgi, V. Rupšys pripažino, kad nepaisant to, jog Lietuva per pastaruosius keletą metų karine prasme ženkliai pasistūmėjo ir stengiasi ne tik didinti kariuomenės rezervą, jį apmokyti, bet ir aprūpinti karius moderniomis priemonėmis, ilgą laiką paviršutiniškas Kremliaus grėsmės vertinimas NATO šalims pakišo koją.
„Taip, faktas – visi mes žinome, kad vertinant grėsmes, nuo įstojimo į NATO visi padarėme daug klaidų – ne tik kariai, bet ir visuomenės, ir valstybės, naiviai žiūrėdamos į Rusiją“, – aiškino jis.
„Neteisingas grėsmių įsivaizdavimas buvo pagrindinė neteisingo savo pajėgumų planavimo ir vystymo priežastis. Tai sukėlė problemą, kad mes šiai dienai neturime tų pajėgumų, kurie aiškiai atsilieptų tą esamą grėsmę“, – pažymėjo V. Rupšys.
„Pastaraisiais metais, nuo 2015 m., yra daroma viskas, kad būtų parengtas personalas, kad jis būtų aprūpintas šiuolaikine technika, ginkluote. Mes žiūrime į kariuomenę ir į ginkluotąsias pajėgas – kad tai būtų maksimaliai profesionali (kariuomenė – ELTA), (...) kad tai nebūtų silpnoji NATO dalis“, – akcentavo generolas leitenantas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Lietuvoje lankęsis buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas B. Hodgesas kritikavo Baltijos šalis ir Lenkiją dėl to, kad šios nederina savo ginkluotės įsigijimų ir perka skirtingą karinę techniką. Jis tvirtino, kad Vilniui nepakanka skirti gynybai tik 2 proc. bendrojo vidaus produkto, mat Lietuva nėra tinkamai pasiruošusi kovai, šaliai trūksta ir politinių sprendimų.
Į B. Hodgeso kritiką sureagavo ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis taip pat tvirtino, kad atsargos generolo pastabos nėra paremtos naujausia informacija. Komentuodamas praėjusią savaitę Seime vykusios tarptautinės konferencijos „Vilniaus saugumo forumas 2023“ metu išsakytas B. Hodgeso mintis, ministras pažymėjo – Lietuva ruošiasi ir skiria didelį dėmesį savo kariniams pajėgumams stiprinti.
„Jam (B. Hodgesui – ELTA) dar nebuvo žinoma idėja apie lietuviškos divizijos kūrimą, apie papildomus įsigijimus. Jis nežinojo ir apie pastaraisiais dvejais metais mūsų sudarytus bendrus sandorius su Latvija ir Estija. Dėl bendrų įsigijimų jis kėlė klausimą, ar mes deriname su sąjungininkais. Iš tikrųjų mes deriname, darome kas yra įmanoma, kad būtų didesni bendri įsigijimai. Bet ekspertai nebūtinai viską gali žinoti“, – detalizavo A. Anušauskas.
Visgi, B. Hodgeso ir A. Anušausko pasisakymai įžiebė diskusiją Vyriausybės gretose. Krašto apsaugos ministrą sukritikavo premjerės patarėjas Vaidas Navickas, teigdamas, kad generolui leitenantui buvo žinomi Lietuvos planai kurti karinę diviziją. V. Navickas tvirtino apie tai B. Hodgesą prieš susitikimą Vilniuje informavęs ir pats.