Manoma, kad už tokių atakų stovi Rusijos karinės žvalgybos padalinys, bet už Lietuvos saugumą atsakingi pareigūnai tokios informacijos negali nei patvirtinti, nei paneigti.
Rytų Europos studijų centras, vadovaujamas Lino Kojalos, prisidėjo organizuojant NATO viešąjį forumą. L. Kojala teigė, kad jį nustebino informacija apie galimą ataką prieš Amerikos pareigūną per NATO viršūnių susitikimą.
„Havanos sindromas“ jau buvo žinomas ir plačiai aptarinėjamas, bet būtent NATO viršūnių susitikime apie tai, kad galėjo įvykti panašus incidentas, tikrai nebuvo kalbama ir iš esmės informacija tik dabar paaiškėjo“, – „LNK Žinioms“ teigė L. Kojala.
Kasčiūnas: aiškinsimės
Naujai paskirtas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, panašu, kad iki šiol į paslaptingąjį „Havanos sindromą“ daug nesigilino.
„Galbūt, taip iš straipsnių antraščių. Be jokios abejonės, įdomi poveikio priemonė“, – vertino jis.
Informacijos, kad toks ginklas galėjo būti panaudotas Vilniuje, ministras nei patvirtino, nei paneigė.
„Bet, aišku, turint omeny Rusijos žvalgybos, saugumo tarnybų veiklos metodus, kalbėti, kad jie negalėtų taikyti panašių metodų savo veikloje, tikrai negalima. Jie gali tai taikyti, papildomai aiškinsimės“, – komentavo L. Kasčiūnas.
Sindromas gavo Kubos sostinės pavadinimą, nes 2016 metais ten dirbantys Amerikos diplomatai pirmą kartą ėmė skųstis aukšto dažnio įkyriu garsu. Tada buvo pykinimas, galvos svaigimas lyg būtų smegenų sutrenkimas.
Manoma, kad tai – aukšto dažnio elektromagnetinės arba garso bangos. Per kelerius metus paslaptingos ligos simptomus pajuto apie 1 tūkst. Amerikos žvalgų, diplomatų ir gynybos pareigūnų.
„Tokių įvykių pasitaikė visur: ir NATO valstybėse, ir JAV, ir ne NATO šalyse“, – pažymėjo L. Kojala.
Neseniai į atsargą išėjęs karininkas Gregas Edgreenas vadovavo Gynybos agentūros žvalgybos tyrimui. Jis aiškino, jog labai greitai pėdsakai ėmė vesti link Rusijos.
Paslaptingi simptomai prasidėdavo tik patiems geriausiems Amerikos pareigūnams ir visi jie vienaip ar kitaip dirbo Rusijos klausimu.
„Poveikis toks, kad užsienyje dirbę žvalgybos pareigūnai ir mūsų diplomatai dėl smegenų sužalojimų pašalinami iš pareigų. Jie neutralizuojami“, – „CBS News/60 minutes“ komentavo G. Edgreenas.
Pastaruoju metu apie „Havanos sindromą“ buvo kalbama jau mažiau. Bet šis naujas tyrimas, kuriame teigiama, kad simptomai Amerikos pareigūnui pasireiškė ir Vilniuje, esą įrodo, kad toks ginklas tebenaudojamas.
„Tai rodo, kad Maskvai nėra jokių ribų, ką atakuoti. Ir jeigu nieko nedarysime, problema tik didės“, – teigė neseniai į atsargą išėjęs JAV karininkas.
Po žurnalistinio tyrimo Pentagonas patvirtino, kad Vilniuje dalyvavusiam pareigūnui pasireiškė simptomai panašūs į tuos, apie kuriuos skelbia patyrusieji „Havanos sindromą“.
Lietuvos Valstybės saugumo departamentas to komentuoti nesiėmė, o Maskva kaltinimus atmetė.
„Kol kas samitas įvyko, samitas įvyko sėkmingai, sprendimai priimti, o Vilnius testą išlaikė“, – teigė ministras L. Kasčiūnas.
Visą „LNK Žinių“ reportažą žiūrėkite čia:
Jurkonis: reikia papildomų duomenų
Tai, kad už atakų ir „Havanos sindromo“ stovi Rusijos karinės žvalgybos padalinys, yra hipotezė, vertino „LNK Žinių“ kalbintas politologas, „Freedom House“ Vilniaus biuro vadovas Vytis Jurkonis. Norint užtikrintai tai teigti, pasak jo, reikia daugiau duomenų.
„Tai atrodo kaip stipri tyrėjų, žurnalistų hipotezė, jie tikrai turi tam tikrų duomenų, kurie leidžia tą hipotezę svarstyti. Tai yra sutampa GRU atstovų vizitų datos su tam tikrais apnuodijimais, sveikatos sutrikimais įvairiose šalyse. Jie taip pat turi dokumentą, kuris rodo, kad buvo dirbama ties kažkokiu akustiniu ginklu. Koks jis, kas tai yra, ar tai yra kaip šautuvas, to nėra iki galo aišku ir tam tikrų dedamųjų visame tyrime trūksta. Akivaizdu, kad jie bando suvesti tuos duomenis ir tai daro pakankamai įtikinamai, bet reikia papildomų duomenų. Aš neabejoju, kad Valstybės departamentas ir kitų valstybių pareigūnai bandys toliau tirti, papildyti tą tyrimą savo duomenimis“, – dėstė V. Jurkonis.
Jis reiškė viltį, kad Lietuvos pareigūnai susisieks su žurnalistais ir bandys aiškintis, ar ginklas buvo panaudotas Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu.
„Iš to, kas yra tyrime, atrodo, kad tai nėra ginklas, kuris yra letalinis, mirtį nešantis, o daugiau – sveikatą trikdantis dalykas. Ir jeigu ši hipotezė yra teisinga, galima svarstyti, jog žmonės, kurie dirba Rusijos klausimais, intensyviai tiriantys vieną ar kitą dalyką ar dirbantys ties sankcijų klausimais, gali būti Rusijos žinybų radare. Jie gali bandyti trikdyti tą darbą.
Pačiame tyrime yra hipotezė tokia keliama, jog taip bandoma padaryti darbą ties Rusijos klausimais nepatrauklų, kad mažai JAV diplomatų norėtų dirbti, ar tiksliau nenorėtų dirbti, ties šiuo klausimu, tai atrodytų per pavojinga, per sudėtinga“, – pasakojo V. Jurkonis ir pažymėjo, kad po galimos atakos žmogus – yra liudijimų – gali netekti pusės savo darbinio pajėgumo.
Jei paaiškėtų, kad Vilniuje NATO viršūnių susitikimo metu iš tikrųjų būtų buvęs panaudotas ginklas, sukeliantis „Havanos sindromą“, tai pakenktų mūsų reputacijai?
V. Jurkonis nesiėmė to teigti.
„Reikia žiūrėti, su kiek atakų susitvarkėme, ir apie tai dažniausiai nekalbama dėl to, kad niekas neįvyko. Čia atsakymą turėtų duoti mūsų žinybų atstovai. Man atrodo, kad jie kalbėjo apie kiberatakas, kurios buvo. Man atrodo, normalu numatyti, kad NATO viršūnių susitikimo metu bus daug ir galimybių provokacijoms, tam buvo rengiamasi.
Ir vėlgi tą reikėtų lyginti su kitų valstybių patirtimis viršūnių susitikime ir kitais susitikimais. Man atrodo, gyvename tokioje realybėje, kad tos atakos vyksta, tą reikia labai aiškiai fiksuoti ir pasakyti. Nereikia dėl to krūpčioti, tam reikia ruoštis“, – pažymėjo pašnekovas.
Visą interviu su juo galite rasti čia: