Rusija gyvena ant parako statinės: susirėmimai gatvėse netrukus taps neišvengiami

Rytų Europos studijų centro (RESC) partneriai Ukrainoje teigia, kad Rusijoje kyla nauja ksenofobijos banga. Analitikai pastebi, kad šalyje įsigali manymas, neva „tikri rusai“ žūsta kare, o jame iškovota gerove naudosis svetimais laikomi kitų tautybių tolimųjų Rusijos Federacijos kampelių gyventojai. RESC partnerių teigimu, kai klausimas „už ką mes kovojame?“ kils ne tik rusų nacionalistams, bet ir jų prastesniais laikomiems kitataučiams, susirėmimai taps neišvengiami.

Analitikai atkreipia dėmesį, kad 2020 metais taisytoje Rusijos Konstitucijoje etiniai rusai apibrėžti kaip „valstybės pagrindą sudarantys“, tačiau rusų tautybės žmonių skaičius Rusijoje nuolat mažėja.

Mažėja ir šalies gyventojų skaičius, kuris, pasak demografo Aleksejaus Rakšos, 2022 metais pasiekė pastarųjų 10 metų žemumas – 143,2 mln. (neįskaitant okupuoto Krymo).

Dar pernai balandį pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų buvo užregistruotas antirekordas – gimė mažiau nei 100 tūkstančių vaikų.

Per dvi migracijos bangas Rusiją paliko dar apie milijoną žmonių (per pirmąją bangą apie 150 tūkst., per antrąją – iki 700-800 tūkst. žmonių), daugiausiai – etninių rusų.

Šie skaičiai, viena vertus, kelia paniką rusų nacionalistų stovykloje, kita vertus, padeda šią stovyklą papildyti naujais rėmėjais. Kitos tautybės žmogus jiems atrodo toks pat egzistencinis priešas kaip ir Ukrainos karys.

„Po velnių. Pirmas miesto gyventojas – tuvis. Siaubas“, „Artimesnių gimdymo namų nerado Tuvoje?“, „Taip visa Azija į Piterį persikraustė“, „Gimdytų pas save respublikoje. Jūs jau visiems Piteryje įsiėdėte...“, „Už valstybę apmaudu! Mėlynakių vaikų jau nebegimdo“, – toks Sankt Peterburgo gyventojų parašytų komentarų turinys.