Apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje ir Baltijos šalių saugumą L. Kasčiūnas kalbėjo antradienį „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“.
„Aš sutinku su tais, kurie sako, kad Ukrainoje ginasi ne tik ukrainiečių tauta, bet jie gina ir visą Europą – čia faktas, bet kartu reikia pasakyti ir paprastą dalyką, kad rusai neskaičiavo, jog jie įklimps Ukrainoje. Jei jie būtų staigiai padarę intervenciją, užėmę Kyjivą, destabilizavę situaciją, nuvertę Zelenskį, pastatę marionetinę vyriausybę ir tokiu būdu įtvirtinę neutralų Ukrainos statusą arba jos įsipareigojimą stoti į Eurazijos sąjungą, ir iš esmės būtų ėmę kontroliuoti ukrainiečius, tokiu atveju aš sakyčiau taip – apetitas kyla bevalgant ir, matyt, klausimas dėl 5 NATO straipsnio testavimo galimai NATO Rytų flange, galimai Baltijos šalyse būtų buvęs labiau tikėtinas nei dabar yra“, – komentavo Seimo NSGK pirmininkas.
L. Kasčiūno vertinimu, rusai Ukrainoje šiuo metu yra įklimpę.
„Juk ne iš gero gyvenimo dabar diskutuojama – bus Rusijoje mobilizacija ar nebus, šauktiniai įtraukiami, ar ne. Yra vadinamosios bataliono taktinės grupės, kurios ruošiamos kovai. Jų dabar Ukrainoje yra virš 150 – tos grupės net su tokia pajėgumų apimtimi, didžiuliu svoriu, kuris užgulė ukrainiečius, turi problemų. Virš 50 proc. Rusijos oro pajėgų yra sutelkta Ukrainoje, visas Juodosios jūros laivynas, jau senkantys raketų rezervai – jie yra įklimpę“, – konstatavo politikas.
Seimo narys teigė, kad žala, kurią rusų kariams daro ukrainiečiai, daro įtaką visai Rusijos armijos raidai. Tam taip pat, pasak jo, įtakos turi ir griežtos Vakarų sankcijos, stipriai paveikiančios Rusijos socialinį-ekonominį gyvenimą.
„Net neabejoju, kad jos bus dar stipresnės ateityje“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, jei viso to nebūtų, tada pasakymas, kad po ukrainiečių būtume mes, turėtų racijos.
„5 straipsnis nėra šiaip dokumentas. Tai yra geležinis įsipareigojimas ir ne tik politinis-retorinis, bet ir karinis-gynybinis, pagrįstas realiais resursais“, – kalbėdamas apie NATO įsipareigojimą ginti bet kurią šalį narę, komentavo NSGK pirmininkas.
Visgi jis pabrėžė, kad atgrasymą Baltijos šalyse reikia toliau stiprinti.
„Tai reiškia kuo daugiau NATO ir amerikiečių pajėgų buvimo su pilnu spektru, oro gynyba mūsų regione. Tada atgrasymas bus užtikrintas ir joks Rusijos vadovas, koks jis bebūtų, nedrįs mūsų testuoti“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Parlamentaras teigė nematantis nieko blogo, jei žmonės perka ginklus, ruošiasi resursus ar pagalvoja apie savo namų ir šeimos gynybą.
„Be abejo, jei tai virstų masiniais išskridimais iš Lietuvos, nuosavybės Lietuvoje pardavimais, skrydžiais su šeima kažkur paliekant Lietuvą, tada mes galėtume kalbėti apie kažkokios panikos apraiškas“, – sakė politikas.
„Atskirkime panikavimą, kas galbūt naudinga ir mūsų priešui nuo to, kad žmonės nusprendė atlikti šeimoje tam tikrus vidinius pratimus, kaip stovėti tvirčiau ant kojų“, – tęsė jis.
Nepaisant to, L. Kasčiūnas teigė esantis įsitikinęs, kad penktosios kolonos, galinčios rimtai trikdyti valstybingumą, Lietuvoje nėra.
„Turiu omeny tokios, kuri galėtų daryti realų poveikį ir būti kažkoks svarbus faktorius, tarkime, keičiant mūsų visuomeninius procesus. Atvirkščiai – dabar kaip tik matau susivienijusią visuomenę ir to mums reikėjo labai seniai. Aš matau, kad mes pagaliau pamiršome vidinius konfliktus dėl kovido valdymo strategijų ir taktikų, kur jau, man atrodo, buvome nuėję iki nelabai sveiku protu suvokiamų konfrontacijų, mes primiršome kultūrinius karus“, – vardijo Seimo narys.
„Aišku, yra pavieniai atvejai, visur jų būna. Ką policija šauniai padarė – po truputį naikina visus priešiškos propagandos puslapius nes propaganda jokiu būdu nėra žodžio laisvė – karo kurstymas nėra žodžio laisvė, tuo prisidenginėti nereikėtų. Visi užsiimame tuo, kad liberalus jaunas žmogus kartu su konservatyviu jaunu arba mažiau jaunu žmogumi turi apie ką suremti pečius, nes vėl atsirado juos vienijantis pagrindas. Manau, kad tai labai daug pasako apie naują mūsų visuomenės raidos etapą“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį su Seimo NSGK pirmininku žiūrėkite čia:
