Kremliaus politiką kritikuojančio 28 metų M. Nacke kanalas platformoje „YouTube“ turi daugiau kaip 700 tūkst. sekėjų. Jame reguliariai skelbiami vaizdo įrašai, kuriuose aptariami Rusijos kariuomenės veiksmai Ukrainoje.
M. Nacke, kuris yra Rusijos pilietis, naujienų agentūrai AFP sakė, kad šiuo metu yra Lietuvoje.
Maskvos Basmano rajono teismui nurodžius jį suimti, M. Nacke sakė AFP, kad yra kaltinamas, jog „karą vadina karu“, ir yra persekiojamas dėl savo skelbiamos apie informacijos apie Rusijos invaziją Ukrainoje.
Jeigu sugrįžtų į Rusiją, jam gresia iki 10 metų laisvės atėmimo, sakė tinklaraštininkas.
M. Nacke pridūrė, kad jam skirtas areštas yra „dalis didžiulio spaudimo žurnalistams ir analitikams, objektyviai nusakantiems dabartinio karo eigą“.
„Kremliaus ir asmeniškai [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino tikslas – visus nutildyti“, – teigė jis.
Tinklaraštininkas sakė toliau rengsiantis savo pranešimus.
„Dabar nėra nieko svarbiau nei sustabdyti šį karą“, – pabrėžė M. Nacke.
M. Nacke reguliariai skelbia vaizdo įrašus kartu su autoritetingos tinklaraštininkgų grupės „Conflict Intelligence Team“ (CIT) įkūrėju Ruslanu Levijevu, analizuojančiu Rusijos ir Ukrainos pajėgų veiksmus.
Teismas taip pat nurodė suimti R. Levijevą, kuris taip pat yra išvykęs iš Rusijos.
Maskvos teismas antradienį nurodė suimti ir V. Belocerkovskają – daugiau kaip 900 tūkst. sekėjų platformoje „Instagram“ turinčią tinklaraštininkę.
V. Belocerkovskaja, šiuo metu gyvenanti Prancūzijoje, yra populiari dėl savo tinklalaidžių apie kulinariją, bet taip pat skelbė komentarų apie Rusijos karą Ukrainoje.
Rusija yra įvedusi iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę už, vyriausybės požiūriu, melagingos informacijos apie šalies kariuomenę platinimą.
Kovą V. Belocerkovskaja tapo pirmuoju naujojo įstatymo taikiniu.
Daugelis kritikuojančių Maskvos karinę kampaniją Ukrainoje buvo suimti ir įkaltinti, įskaitant opozicijos politiką Vladimirą Karą-Murzą ir menininkę Aleksandrą Skočilenko.
V. Putinui vasario 24-ąją pasiuntus pajėgas į kaimyninę provakarietišką šalį, nepriklausomi Rusijos žiniasklaidoa leidiniai, įskaitant laikraštį „Novaja gazeta“, buvo uždaryti arba sustabdė darbą. Protestuodami prieš Kremliaus politiką dešimtys tūkstančių Rusijos piliečių pasitraukė į užsienį.