„Mes susirūpinę tuo, jog NATO ir toliau vykdo Velso viršūnių susitikimo sprendimus dėl aljanso Rytų flango apsaugos prieš taip vadinamą grėsmę iš Rytų. Šiandieniniame susitikime buvo priimti kai kurie nauji sprendimai, kurie įtvirtina šią Europos saugumui negatyvią tendenciją vykdant karinį planavimą ir įkūnijant jį „geležimi“, - penktadienį Briuselyje žurnalistams sakė A.Gruško“.
„Galbūt kai kam gali susidaryti įspūdis, kad kalbama apie pakankamai santūrius sprendimus, kurie susiję su greitojo reagavimo pajėgų „smaigalio“ sukūrimu brigadoje, kuri kritiniais momentais bus pajėgi būti dislokuota aljanso zonos pietuose ir rytuose“, - pridūrė Rusijos diplomatinės misijos NATO vadovas.
Tačiau jis pažymėjo, kad žvelgiant į NATO pajėgų „karinio aktyvumo visumą“, tampa akivaizdu, kad vyksta „labai rimti karinės-politinės situacijos pasikeitimai, pirmiausia Rusijos Federacijos pasienyje“.
Anot Rusijos atstovo, per pastaruosius metus pastebimas NATO pajėgų suaktyvėjimas Juodosios ir Baltijos jūrų akvatorijose, kur, jo teigimu, NATO pajėgos yra dislokuotos nuolatiniam buvimui. Jis atkreipė dėmesį ir į NATO pajėgų rotaciją Lenkijoje bei Baltijos šalyse bei svarsto galimybę kurti čia „pažangias bazes“ ir perkelti karinę techniką.
Jis taip pat pareiškė, kad 2013-aisiais šalia Rusijos oro erdvės NATO orlaivių skrydžių padvigubėjo - jų esą užfiksuota per 3 tūkst., taip pat buvo sustiprinta aljanso Oro policijos misija Baltijos šalyse, dislokuotų naikintuvų skaičių padidinant nuo prieš tai buvusių 4 iki 12. A.Gruško susirūpinimą išreiškė ir dėl JAV karinių pajėgų nuolatinės rotacijos Lenkijos Lacko karinių oro pajėgų bazėje.
„Jei pridėtumėme dar ir priešraketinės gynybos objektus Lenkijoje ir Rumunijoje, tai paveikslas visiškai aiškus: NATO perkelia karinius pajėgumus arčiau Rusijos sienų, ir tai yra labai rimtas karinių pajėgų struktūros bei karinės-politinės situacijos pasikeitimas Europoje. Tokia politika ir karinis planavimas yra įvertintas mūsų karinėje doktrinoje, kur karinės infrastruktūros priartėjimas prie Rusijos sienų vertinamas kaip grėsmė Rusijos saugumui“, - pareiškė A.Gruško.
Ketvirtadienį NATO gynybos ministrai susitikime Briuselyje sutarė, kad nedelsiant būtų steigiamos šešios bazės rytų Europoje ir suformuotos 5 tūkst. karių itin greito reagavimo pajėgos, atsakant į Rusijos agresiją Ukrainoje. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, kad bazės bus steigiamos Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje. Tuo metu itin greito reagavimo pajėgas, kurių steigimo imtis pirmiausia sutiko Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija, Lenkija ir Didžioji Britanija, bus galima dislokuoti per savaitę krizės atveju. Priešakiniai pajėgų būriai bus visiškai pasirengę veikti per dvi paras.
Žiūri kaip į vieną karinę operacinę erdvę
Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimas karinėje srityje būtinas, nes Rusija į Baltijos valstybes žiūri kaip į vieną karinę operacinę erdvę, sako Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Euroatlantinio bendradarbiavimo departamento direktorius Saulius Gasiūnas.
„Mes neturime kito kelio tarp trijų Baltijos šalių kaip bendradarbiauti, ir bendradarbiauti kuo giliau. Mūsų galimas priešininkas arba oponentas Rusija žiūri į mus kaip į vieną karinę operacinę erdvę. Karine prasme yra įvairiausių scenarijų, bet mes savo galimam priešininkui esame viena karinė operacinė erdvė. Tai labai svarbu suvokti kaip pagrindą mūsų bendradarbiavimui“, - Seime penktadienį per Baltijos Asamblėjos (BA) Teisės ir saugumo reikalų komiteto posėdį sakė S.Gasiūnas.
„Jei jie vykdo tokias dideles pratybas, kaip „Zapad“, su šimtais tūkstančių karių ir tūkstančiu vienetų karinės technikos, jie žaidžia scenarijus prieš visas tris Baltijos šalis ir net platesnį regioną - prieš Lenkiją ir daugiau. Dar svarbu suvokti, kad šiuo metu Rusija turi tiek pajėgumų toms karinėms operacijoms vykdyti, ir tie pajėgumai skaičiuojami dešimtimis tūkstančių, kurie yra kiekvieną dieną pasirengę, jeigu gaus įsakymą, vykdyti karines akcijas prieš mūsų regioną, kaip parodė įvykiai ir agresija Ukrainoje, prieš tai Gruzijoje“, - kalbėjo KAM atstovas.
Jis tuo pačiu pabrėžė, kad kolektyvinės gynybos prasme Baltijos šalys NATO irgi yra viena erdvė.
„Mūsų sąjungininkams, NATO, kolektyvinės gynybos prasme mes irgi esame vienas ir tas pats regionas. NATO neturi atskiro gynybos plano Lietuvai, Latvijai, Estijai, yra bendras gynybos planas Lenkijai ir mūsų regionui. Nebendradarbiauti gynybos srityje mes tiesiog negalime“, - pabrėžė S.Gasiūnas.
Jis taip pat teigė, kad dabartinis pablogėjimas ir situacijos paaštrėjimas - ilgam strateginiam laikui.
„Rusija gali paimti dar vieną vieną taktinę pauzę, kaip buvo paimta taktinė pauzė po Rusijos veiksmų 2008 metų rugpjūtį, Gruzijoje, ir kai Vakarai padarė klaidą. Jie manė, kad tai bus Rusijos agresijos regione pabaiga, ir po trijų mėnesių iš esmės bendradarbiavimas buvo atstatytas, tačiau tai nebuvo pabaiga, tai buvo pasirengimas kitai agresijai, kurią mes dabar puikiai matome Ukrainoje“, - sakė KAM atstovas.
Baltijos šalių parlamentarai penktadienį Vilniuje susirinkę į Baltijos Asamblėjos Teisės ir saugumo reikalų komiteto posėdį aptarė regiono saugumo klausimus ir bendradarbiavimą.
Darbotvarkėje - bendradarbiavimo stiprinimas Baltijos šalių užsienio ir saugumo politikos srityse išorės grėsmių akivaizdoje, bendradarbiavimas gynybos srityje, bendri Baltijos valstybių mokymai, karinės įrangos pirkimas, taip pat koordinuoti veiksmai prieš propagandą.
Lietuva nuo sausio 1-osios pradėjo pirmininkauti Baltijos Asamblėjai, 1991 metais įkurtai Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinei organizacijai. Baltijos Asamblėjai kasmet pasikeisdamos pirmininkauja Lietuva, Estija ir Latvija.