Į tokį Rusijos prokuratūros žingsnį griežtai sureagavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad Rusijos prokurorų tyrimas, ar Sovietų Sąjunga teisėtai pripažino Baltijos šalių nepriklausomybę, „mažų mažiausiai vertintina kaip provokacija“.
„Iš esmės tai yra teisinis, moralinis ir politinis absurdas. Deja, tai ne pirmas pastaruoju metu panašaus pobūdžio veiksmas. Kiek giliai bus klimpstama į šią absurdišką situaciją, priklausys tik nuo pačios Rusijos, ir aš tikiuosi artimiausiu metu ir politinių komentarų šiuo klausimu iš Rusijos pusės. Tikiuosi, kad bus sustabdytas kelias šitam beprasmiškam veiksmui“, - BNS sakė ministras.
Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas BNS teigė, kad Rusijoje pradėtas tyrimas „veda į niekur“.
„Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės atkūrimas yra faktas ir realybė, pripažinta narystėmis Jungtinėse Tautose, Europos Sąjungoje, NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose“, - sakė diplomatas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko teigimu, minėtas Rusijos generalinės prokuratūros sprendimas „yra daugiau negu kvailas“.
„Tai yra akivaizdi informacinio karo išraiška. Tokiais sprendimais siekiama įnešti sumaišties į mūsų šalies visuomenę, kad mes patys pradėtume abejoti, ar teisėtai atkūrėme nepriklausomybę. Tai yra visuomenės skaldymas ir propaganda“, – pranešime spaudai teigė A.Paulauskas.
Rusijos Valstybės Dūmos narys iš opozicinės Teisingosios Rusijos partijos Michailas Emelianovas sakė netikintis, kad Rusijos generalinė prokuratūra iš tikrųjų tirs šį klausimą.
„Patikėkite, mano patirtis politikoje yra didelė. Aš labai abejoju, kad yra būtent taip. Dūmoje tai būtų žinoma“, - BNS telefonu iš Rusijos sakė M.Emelianovas.
„Tai būtų labai keistas sprendimas, jis būtų provokacinis ir netarnautų Rusijos interesams. Tokį sprendimą gali inicijuoti tik Rusijos priešai“, - pridūrė jis.
Dūmos nario teigimu, kontroversiškus užklausimus Rusijos teisėsaugai politikai linkę teikti „šlovės, viešųjų ryšių tikslais“.
„Analogiškas užklausai dėl Krymo“
Kad Generalinė prokuratūra pradėjo vykdyti deputatų užklausą, pranešė vienas su šia situacija susipažinęs „Interfax“ šaltinis. „Sprendimas pripažinti Baltijos valstybių nepriklausomybę yra juridiškai nuostolingas, nes jį priėmė nekonstitucinis organas“, - deputatų kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą komentavo agentūros šaltinis.
Jo teigimu, atsakymas į šią užklausą bus „analogiškas užklausai dėl Krymo“. Šaltinis priminė, kad Rusijos generalinė prokuratūra jau pripažino, kad 1954 metų sprendimas perleisti Rusijos TFSR priklausiusį Krymą Ukrainai buvo neteisėtas. Tiesa, jis pažymėjo, kad Generalinės prokuratūros išvados neturi jokios teisinės galios.
„Rusijos prokuratūra tik konstatavo faktą, kad Krymo perdavimas Ukrainai Nikitos Chruščiovo laikais įvyko ne konstituciniu pagrindu, nes šį sprendimą priėmė neįgalioti valdžios organai“, - aiškino šaltinis.
Jo teigimu, „esant dabartinėms sąlygoms ir realijoms, neegzistuoja toks valdžios organas, kuris galėtų atšaukti šį sprendimą“. „Tačiau tokios būtinybės ir nėra. Krymas vėl priklauso Rusijai ir šis klausimas perėjo į politinę plotmę“, - pabrėžė šaltinis.
Tačiau jis mano, kad Generalinės prokuratūros atsakymas turėtų būti „labiau pasvertas“. „Pripažinus neteisėtais vienus ar kitus lemtingus sprendimus, galima nueiti pernelyg toli – iki abejonių pačios TSRS ir kitų valstybių įkūrimo teisėtumu“, - pabrėžė šaltinis.
Taigi, jo teigimu, priimant tokius atsakymus į deputatų užklausas, „reikia atsižvelgti ne tik į teisinį, bet ir politinį keliamų klausimų aspektą“.
Kreipėsi Rusijos Dūmos deputatai
DELFI primena, kad birželį Rusijos Dūmos deputatai suabejojo, ar Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybes 1991 m. pripažinusi SSRS Valstybės taryba atitiko tuometį pagrindinį šalies įstatymą. Teisininkas, Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas tuomet teigė, kad tai yra „visiškai niekam nereikalingas kapstymasis po istoriją“. „Kad ir kaip būtų sukurta valstybės institucija, tarptautinės teisės požiūriu visiškai nėra svarbu. Jos sprendimai turėjo pasekmes, kurias tarptautinė bendruomenė suvokė kaip valstybės – SSRS – poziciją. Turiu omenyje Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybių pripažinimą“, - sakė D. Žalimas.
Sovietų Sąjunga Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 6 d. Taip nutiko dėl to, kad 1991 m. rugpjūčio mėnesį žlugo pučas ir tapo aišku, jog senosios SSRS jėgos jau nebeturės įtakos valstybėje. Tuo metu Lietuva jau buvo gavusi pripažinimo aktus iš 57 valstybių.
Dar iki pučo 1991 m. liepos 29 d. Lietuva ir Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika pasirašė sutartį „Dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų“. Joje Lietuva ir Rusija pripažino „viena kitą suvereniomis valstybėmis pagal jų valstybinį statusą, įtvirtintą pamatiniuose aktuose“.
Partijos „Vieningoji Rusija“ nariai Jevgenijus Fiodorovas ir Antonas Romanovas birželį nusiuntė Rusijos generaliniam prokurorui Jurijui Čaikai laišką, prašydami įvertinti, ar teisėta buvo sukurta nekonstitucinė valstybinės valdžios institucija – SSRS Valstybės taryba, kuri priėmė daugelį sprendimų, „padariusių didžiulę žalą suverenitetui, valstybės saugumui ir šalies gynybai“. Kaip rašoma dokumente, 1991 m., be būtinų pakeitimų SSRS Konstitucijoje, buvo sudaryta nauja, tuo metu galiojusioje Konstitucijoje nenumatyta, tai yra nekonstitucinė valdžios institucija – SSRS valstybinė taryba, kurios sprendimai turėjo būti ypatingo pobūdžio. Tai numatė SSRS įstatymas Nr. 2392-1 „Apie valstybinės valdžios institucijas ir SSR sąjungos valdymą pereinamuoju laikotarpiu“.
„SSRS valstybinės tarybos nutarimai Nr. GS-1 (apie Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą), GS-2 (apie Latvijos nepriklausomybės pripažinimą), GS-3 (apie Estijos nepriklausomybės pripažinimą) įtvirtino atplėšimą nuo SSRS didelės dalies jos strategiškai svarbios teritorijos, uostų ir akvatorijų netekimą, suardė šalies gynybos erdvę, sutrikdė ekonominius ryšius su Baltijos respublikomis“, – pabrėžė parlamentarai. Jų nuomone, akivaizdu, kad daugelis Valstybės tarybos veiksmų ir sprendimų „padarė didžiulę žalą suverenitetui, teritoriniam nedalomumui, valstybiniam saugumui ir šalies gynybiniams gebėjimams, paleido valstybės ardymo mechanizmus“.
„Išvardinti nusikalstami veiksmai yra ypač pavojingi valstybiniai nusikaltimai, jie turi būti kvalifikuojami pagal Rusijos Baudžiamojo kodekso 64 str. „a“ punktą – „Tėvynės išdavimas, tai yra SSRS piliečio sąmoningai atlikti veiksmai, kenkiantys suverenitetui, teritoriniam vientisumui arba valstybės saugumui ir SSRS gynybos gebėjimams, nes pagal Rusijos BK 9 str. 1 d., nusikalstamumas ir veiksmų baudžiamumas apibrėžiami baudžiamojo įstatymo, galiojančio jų atlikimo metu“, – aiškina parlamentarai ir pabrėžia, kad tokiems nusikaltimams senatis negalioja.
Todėl parlamentarai prašo juridiškai įvertinti įstatymo nuostatas nuo 1991 m., kurios reguliuoja SSRS valstybinės tarybos teisinį statusą, o taip pat Aukščiausiosios tarybos, SSRS prezidento (statusą). „Taip pat prašau teisiškai įvertinti sukūrimo teisėtumą ir veiklą SSRS valstybinės tarybos, valstybinės valdžios institucijos, nenumatytos SSRS Konstitucijoje“, – rašoma laiške.