„Ne Kremliui aiškinti ir pamokslauti demokratinėms valstybėms apie rinkimus. Tikrai keista, kad praėjus beveik 10 m. nuo Rusijos Federacijos įvykdytos Krymo okupacijos ir neteisėtos aneksijos bei 2 m. nuo stambaus masto invazijos į Ukrainą datos, Rusijai vis dar neaiški Lietuvos pozicija. Tikrai nepraleisiu progos ją pakartoti“, – teigė P. Levickytė.
Užsienio reikalų ministro atstovė pažymėjo, kad Lietuva laikosi nuostatos, kad Rusijos sprendimas organizuoti taip vadinamus rinkimus datomis, beveik sutampančiomis su Krymo aneksijos datomis, ir organizuoti juos laikinai okupuotose ar neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose, yra neteisėta ir sąmoningai vykdoma Rusijos Federacijos provokacija.
„Lietuva nepripažįsta ir nepripažins neteisėtų Rusijos prezidento rinkimų surengimo ar jų rezultatų Rusijos laikinai okupuotose ar neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose. Rusijos politinė vadovybė ir kiti dalyvavę organizuojant šiuos rinkimus sulauks šių neteisėtų veiksmų pasekmių“, – pažymėjo P. Levickytė
Lietuvos diplomatijos vadovo atstovės vertinimu, šis neteisėtas žingsnis – tai dar vienas desperatiškas Kremliaus bandymas įteisinti laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų kontrolę, suteikti tam neegzistuojančio legitimumo iliuziją, toliau grubiai pažeidžiant tarptautinę teisę ir Ukrainos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir suverenitetą, bei papildantis ilgą Rusijos įvykdytų nusikaltimų Ukrainoje sąrašą.
„Lietuva tvirtai įsipareigojusi remti Ukrainą ir jos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį integralumą tarptautiniu lygiu pripažintų sienų ribose. Krymas, Chersonas, Zaporižė, Donetskas ir Luhanskas yra Ukraina. Tuo pačiu pažymėtina, kad Lietuva tvirtai laikosi ir laikysis tarptautinės teisės ir savo tarptautinių įsipareigojimų, kiek tai susiję su užsienio valstybių diplomatinių atstovybių apsauga, tačiau atsakomybė už galimos provokacijos padarinius atitenka Rusijos Federacijai“, – teigė P. Levickytė.
Išsikvietė Baltijos šalių diplomatus
Rusija pirmadienį iškvietė trijų Baltijos valstybių diplomatinius atstovus, apkaltinusi jas bandymu „sabotuoti“ kitą mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus, rašė ELTA.
Maskva kaltina Estiją, Latviją ir Lietuvą, kad jos ignoruoja Rusijos prašymus užtikrinti balsavimo apylinkių apsaugą jos ambasadose savo teritorijose.
Visose trijose šalyse gyvena gana gausios rusų mažumos, tačiau jų santykiai su Maskva, ilgą laiką buvę įtempti, dar pablogėjo dėl karo Ukrainoje.
„Baltijos šalių laikinieji reikalų patikėtiniai Maskvoje buvo iškviesti į Rusijos užsienio reikalų ministeriją dėl to, kad nesulaukė tinkamos reakcijos... į pakartotinius Rusijos raginimus užtikrinti saugumą per kovo mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Maskva pareikalavo, kad visos trys šalys „imtųsi visų būtinų priemonių“ užtikrinti ambasadų ir rinkėjų saugumą savo teritorijose, kad būtų išvengta „rimtų šiose šalyse gyvenančių Rusijos piliečių demonstracijų“.
„Jei sabotažas tęsis, imsimės ryžtingų veiksmų“, – perspėjo ministerija.
Manoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesunkiai pasieks pergalę rinkimuose, nes, šalyje daugelį metų slopinus kitaip manančiųjų balsus, nebėra bent kiek stipresnės opozicijos.
Landsbergis sureagavo į Rusijos grasinimus: tai priminimas, kad turime sustiprinti saugumą
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šią savaitę išsakyti Maskvos grasinimai Baltijos valstybėms yra dar vienas ženklas, kad Lietuva privalo stiprinti savo saugumą.
„Turime nepamiršti, kad kiekvienas rusiškas pasakymas, kuris atskrieja mūsų atžvilgiu, jis yra mums priminimas, kad mes turime sustiprinti savo saugumą“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Landsbergis.
„Turime būti atidūs ir stebėti rimtai tokius pareiškimus. Negalime užsiliūliuoti. Rusija yra agresyvi valstybė, kuri vykdo aktyvius karinius veiksmus jau ne vienus metus prieš mūsų partnerę Ukrainą.
Jos siekiai spaudimo – mažų mažiausiai diplomatinio, o gal ir kitokio, mano vertinimu, eina toliau nei Ukraina. Tą patvirtina daugelis mūsų regiono valstybių“, – teigė ministras, komentuodamas Kremliaus kaltinimus, esą Baltijos valstybės bando „sabotuoti“ kitą mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus.
„Turime būti atidūs. Neturime jokių ketinimų nusileisti netesėtiems ar nesuvokiamiems politiniams reikalavimams. To niekada nebus. Vykdysime tik tai, kas numatyta mūsų tarptautinėmis sutartimis“, – teigė G. Landsbergis.
Savo ruožtu reaguodamas į Maskvos reikalavimus užtikrinti Rusijos ambasadų ir rinkėjų saugumą, G. Landsbergis akcentavo, kad Lietuva ir taip laikosi visų tarptautinių įsipareigojimų. Todėl, pažymėjo politikas, ministerija kol kas nemato pagrindo reaguoti į dar vieną Rusijos provokaciją.
Landsbergis: sunku pasakyti ar Kinija sustabdė vizų išdavimą dėl parlamentarų vizito Taivane, bet negalime to atmesti
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad negalima atmesti, jog Kinijos sprendimas sustabdyti vizų išdavimą Lietuvos piliečiams yra susijęs su Seimo narių delegacijos apsilankymu Taivane. Visgi jis pabrėžia, kad nors vizų išdavimas buvo sustabdytas šio vizito metu, tikslių įrodymų, jog šie įvykiai yra susiję, nėra.
„Sunku pasakyti ar jie ėmėsi šio žingsnio dėl to, kad mūsų Seimo nariai nuvažiavo į Taivaną. Taip, tai sutapo, bet mes neturime tikslių indikacijų. Negalime to atmesti, kaip ir visais kitais klausimais. Kinija rodo, kad jie braižo raudonas linijas ten, kur jiems yra paranku. Ir tik jau po vieno ar kito įvykio valstybės informuojamos, kad peržengia vieną ar kitą liniją“, – trečiadienį žurnalistams teigė G. Landsbergis.
Ministras taip pat paminėjo, kad vis dar nėra gavęs atsakymų iš Kinijos diplomatų ir atstovų, kodėl vizos neišduodamos ir kiek truks ši situacija. Jis paminėjo, kad dėl šio klausimo kreipėsi į Europos Sąjungos institucijas.
„Neturime jokių naujienų. Esame užklausią savo Kinijos kolegų, bet atsakymų kol kas nėra. Traktuojame tai kaip dar vieną Kinijos spaudimo priemonę Lietuvai. Informavau kolegas Europos Sąjungoje apie šias taikomas Lietuvai priemones. Bet tai yra Kinijos apsisprendimas“, – sakė ministras.
Galiausiai G. Landsbergis pabrėžė, kad jau prieš 2 metus buvo paskelbtos rekomendacijos Lietuvos piliečiams nevykti į Kiniją, kurios išlieka nepakeistos.