Pareiškimai iš Kinijos
Mažai abejonių, kad penktadienį įvykęs Kinijos ir Vokietijos politikų susitikimas įeis į istoriją. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmasis vakarų lyderis, nepaklausęs kritikos ir aplankęs Kinijos prezidentą nuo koronaviruso pradžios. Tuo metu Xi Jinpingas pirmą kartą pažėrė kritikos savo draugei Rusijai dėl branduolinio ginklo.
Tiesa, ją išsakė ne į kamerą, o raštu.
„Tarptautinė bendruomenė turėtų karu pasipriešinti branduolinio ginklo panaudojimui arba grasinimui jį panaudoti. Pasaulis turi pasisakyti už tai, kad branduoliniai ginklai negali būti naudojami, kad branduolinis karas negali būti kariaujamas, siekiant išvengti branduolinės krizės Europoje ar Azijoje“, – tokį komentarą pateikė Kinijos prezidentas.
Tiesiogiai Rusijos Kinijos prezidentas Xi Jinpingas neįvardijo, o ir perspėjimas nuskambėjo gerokai pavėluotai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas grasinai Ukrainai branduoliniu puolimu jau daugiau kaip mėnesį. Tad ši žinutė veikiau yra ne kirtis Rusijai, o diplomatinė Vokietijos pergalė.
„Tai žinia, kurią Vokietija sutiks kaip vieną iš šio vizito, kuris susilaukė daug kontraversijų, pergalių. Svarbu matyti, kad pasaulis smerkia bet kokius Rusijos grasinimus panaudoti branduolinį ginklą“, – LNK sakė Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala.
Vokietijos kancleris O. Scholzas per vizitą Pekine ragino Kinijos prezidentą paspausti Rusiją nutraukti karą Ukrainoje. Ir pats pareiškė prieš branduolinio ginklo panaudojimą.
„Su prezidentu Xi Jinpingu sutarėme, kad rusų branduoliniai grasinimai yra neatsakingi ir labai pavojingi. Panaudodama šį ginklą Rusija peržengtų ribą, kurią nubrėžė tarptautinė bendruomenė“, – Pekine sakė Vokietijos kancleris.
Tuo metu autoritarinė Kinija, anot politologo Mindaugo Jurkyno, žaidžia ilgo nuotolio žaidimus – kritiką Vladimirui Putinui yra greičiau veidmainystė, nes parama Rusijai toliau išlieka.
Prieš karą Ukrainoje Kinijos vadovas V. Putiną vadino savo geriausiu draugu. Karui prasidėjus niekada neprašė V. Putino atsitraukti. O ir patį karą iki šiol vadina krize.
„Kinijai yra patogu iš Rusijos imti pigią energiją. Kinija visai neseniai parėmė Rusiją Jungtinių Tautų (JT) organizacijos Saugumo taryboje dėl tyrimo Ukrainoje“, – LNK sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Jean Monnet profesorius M. Jurkynas.
Anot jo, vienas Kinijos pareiškimas nieko nepakeis.
„Bendra žinia yra ta, kad Kinija nenori staigių sukrėtimų ir staigių poslinkių, kurie stabdytų arba pakreiptų eigą ne ta linkme, kurios nori Kinija, siekiant tapti dominuojančia valstybe“, – kalbėjo VDU profesorius, politologas M. Jurkynas.
Nepašlis ir Rusijos Kinijos santykiai. Tačiau pasaulinėje arenoje, ypač – tarptautinėse organizacijose gali būti pokyčių. Pavyzdžiui, Rusija gali sulaukti retesnio Kinijos palaikymo.
„Jie gali nesusilaikyti, bet balsuoti prieš Rusiją. Aišku, nuo to niekas nepasikeičia galų gale, bet tai yra tam tikras gestas“, – kalbėjo VDU politologas Šarūnas Liekis.
JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo, kad pasaulis gali susidurti su armagedonu, jei jo kolega iš Rusijos panaudotų taktinį branduolinį ginklą.
Pats V. Putinas rugsėjį pareiškė, kad dėl branduolinio ginklo jis neblefuoja, jei NATO kels grėsmę Rusijos teritorijoms, įskaitant ir neteisėtai aneksuotus Ukrainos regionus.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
Putinas aiškina, kad nekariauti su Ukraina nebuvo įmanoma.
Rusų pajėgos, nesiskaitydamos su nuostoliais toliau bando pulti Donecko srityje, bet ukrainiečiai jau kokius tris pastaruosius mėnesius sugeba atremti šį rusų puolimą. Kita vertus, Ukrainos karinė vadovybė pripažįsta, kad padėtis ten sunki ir prarandama daug karių, taip pat – karins technikos ir amunicijos, kurios parūpina vakarų sąjungininkai.
Į Kyjivą su neskelbtu vizitu atvykęs JAV prezidento J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimams Jake Sullivanas ne tik gavo garbingiausią Ukrainos apdovanojimą, bet ir pažadėjo dar daugiau amerikietiškų priešlėktuvinių sistemų bei tankų.
„Šiandien dar paklausiau, ko dar reikia, ir esu tikras, kad galėsime pateikti tai, ko reikia šiai kovai. Ir taip mes žvelgiame į kiekvieną šio reikalo aspektą – mes konsultuojamės, kaip galime padėti pasiekti užsibrėžtą tikslą. Ir darome viską, kas yra mūsų galioje, kad galėtume tai pasiekti“, – sakė J. Bideno patarėjas.
Ukrainos vadovybė padėkojo ir Didžiojo septyneto užsienio reikalų ministrams, kurie, susirinkę Miunchene, sutarė padėti atkurti sudaužytą Ukrainos infrastruktūrą. Tai yra itin svarbu, nes artėja žiema ir be elektros ją išgyventi bus sunku.
„Ypač noriu padėkoti partneriams už sukurtą koordinavimo mechanizmą, padedantį mūsų šaliai atstatyti svarbiausią energetikos infrastruktūrą. Šiandien turime naują gynybos pagalbos paketą iš mūsų draugų amerikiečių. Šio paketo suma – 400 milijonai dolerių. Svarbiausia ten – šarvuota karinė technika, kurios mums labai reikia, kad judėtume į priekį fronte“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainiečiai daug tankų atsikovoja iš rusų, bet iš amerikiečių jie dar gaus 45 sovietinius. už amerikiečių pinigus modernizuoti tankus.
Tuo metu Kremliaus režimo lyderis V. Putinas toliau aiškina, kad nekariauti su Ukraina nebuvo galima.
„Rusijos susidūrimas su šiuo Ukrainos teritorijoje atsiradusiu neonacistiniu režimu buvo neišvengiamas. Jei vasario mėnesį iš mūsų pusės nebūtų imtasi atitinkamų veiksmų, viskas būtų buvę taip pat, tik iš prastesnių mums pozicijų“, – kalbėjo V. Putinas.
Sunku pasakyti, kaip V. Putinui pavyks užtikrinti Rusijos vienybę, kai šimtai tūkstančių į karą mobilizuotų Rusijos šauktinių piktinasi jiems suteikta ekipiruote, kai, pavyzdžiui, šalmą galima prakrapštyti peiliuku, bei nežmoniškomis sąlygomis, kuriose atsidūrė nemaža dalis mobilizuotų vyrų.
Be šildymo ir tinkamo verčiami gyventi mobilizuotieji vieną jiems vadovauti paskirti karininką išvarė su keiksmais.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: