Politologas Nerijus Maliukevičius aiškina, kad tokiu būdu politizuotame kontekste vyksta komercinės intrigos, o Rusijos muzikos industriją norima suvalstybinti.
Kaip rašo kommersant.ru, būrys muzikantų parašė bendrą laišką V. Putinui, kuriame išreiškia didelį susirūpinimą dėl „Nacionalinės žiniasklaidos grupės“, į kurią įeina „Russkoje radio“, „DFM, „Chit FM“, „Maksimum“, „Monte Karlo“ ir televizijos kanalas ru.tv, pardavimo perspektyvos. Laiško autoriai prašo V. Putino užkirsti kelią šiam abejotinam sandoriui, nes tokiu atveju dauguma muzikos pramonės atstovų neteks galimybės bendradarbiauti su šiai grupei priklausančiomis radijo stotimis ir televizijos kanalais.
Būrys laišką V. Putinui pasirašiusių atlikėjų ir prodiuserių teigia esantys pakankamai patriotiškai nusiteikę, jie primena nepabūgę sankcijų ir koncertavę Kryme.
Kreipimąsi į V. Putiną pasirašė Josifas Kobzonas, Stasas Michailovas, Grigorijus Lepsas, Igoris Krutojus, Josifas Prigožinas, Filipas Kirkorovas, Jana Rudkovskaja, Zurabas Ceretelis, Viktoras Drobyšas, Maksimas Fadejevas, Dima Bilanas, Aleksandra Pachmutova, Stasas Pjecha, Timatis, Anna Netrebko, Nikolajus Baskovas, kiti atlikėjai bei prodiuseriai. Du su šia situacija susipažinę „Kommersant“ pašnekovai patvirtino informaciją dėl šio laiško, vienas iš pašnekovų pats pasirašė šį laišką.
Siūlo ideologinio–propagandinio darbo su gyventojais sistemą
Kaip jau buvo pranešama anksčiau, derybas dėl RMG pardavimo fondo „Federacija“ įkūrėjas, grupės „Zemliane“ prodiuseris ir buvęs renginių bei koncertų Raudonojoje aikštėje ir kitose Kremliui pavaldžiose teritorijose organizavimo įmonės „Kreml“ vadovas Vladimiras Kiseliovas vykdo jau kelis mėnesius.
Birželio pabaigoje Leonidui Fedunui ir Vagitui Alekperovui priklausanti „IFD Kalital“, kuri valdo 78 proc. RMG akcijų, pranešė apie ketinimus parduoti RMG Rusijos kultūros ministerijai pavaldžiai bendrovei „Goskoncert“. Šios bendrovės generalinis direktorius Sergejus Buninas – ilgametis V. Kiseliovo partneris, abu jie yra „Kreml International“ įkūrėjai. „Kommersant“ pašnekovų teigimu, nustatyta RMG vertė siekia 100-120 mln. JAV dolerių (90,43–108,52 mln. eurų).
V. Putinui skirtame prodiuserių ir atlikėjų laiške teigiama, kad ši kaina tris kartus mažesnė nei rinkos kaina, o tai kelia abejonių dėl sandorio skaidrumo. „Potencialūs pirkėjai mėgina užgrobti bendrovę pasitelkę šmeižtą ir administracinį akcininkams ir vadovams daromą spaudimą“, – teigiama šiame laiške. Pasak laiško autorių, itin didelį pasipiktinimą kelia tai, kad kovoje dėl žiniasklaidos aktyvų nurodyti asmenys naudoja prezidento vardą, o „Goskoncert“ trūksta pinigų reikiamu laiku atlikti net ir nedidelius apmokėjimus savo kontrragentams.
Laiško V. Putinui autoriai teigia, kad baiminasi dėl RMG vadovybės pasikeitimų, nes tai turės neigiamų padarinių muzikos verslo vystymuisi bendrąja prasme. RMG šiuo metu vadovauja generalinis direktorius Sergejus Koževnikovas, kuriam priklauso 22 proc. šios grupės akcijų. „Jam siūlo palankią kainą ir net grasina“, – patikino S. Koževnikovo pažįstamu prisistatęs „Kommersant“ pašnekovas.
Jo teigimu, pirkėjas už S. Koževnikovo akcijas siūlo 800 mln. rublių (per 12 mln. eurų). Be to, S. Koževnikovas turi pirmenybės teisę išpirkti likusius 78 proc. akcijų. Šaltinio teigimu, šiuo metu S. Koževnikovas ieško būdų išspręsti susiklosčiusią situaciją. Direktorių taryba S. Koževnikovą generaliniu direktoriumi skyrė iki 2016 m., tačiau naujieji RMG savininkai, anot šaltinio, gali inicijuoti vadovo perrinkimą anksčiau.
2014 metų spalį Vladimiras Kiseliovas ir RMG direktorių tarybos pirmininkė Olga Plaksina pasiūlė V. Putinui „Goskoncert“ ir RMG paversti projekto, kuriant „efektyvią ideologinio – propagandinio darbo su gyventojais sistemą“ ir auginant naujus, patriotiškai nusiteikusius artistus, koordinaciniu centru, rodo „Kommersant“ turimas laiškas. Tuomet „Russkoje radio“ eteryje pasigirdo V. Kiseliovo žmonos Jelenos Sever ir jo sūnaus Vladimiro dainos, taip pat jų prodiusuojamų grupių kūriniai.
Nori ne vakarietiškos, o rusiškos muzikos
Tačiau prodiuseriai ir atlikėjai, kurie kreipėsi į prezidentą, nepritaria V. Kiseliovo entuziazmui. „Russkoje radio“ nuo pat pradžių buvo kuriama kaip radijo stotis, transliuojanti dainas tik rusų kalba, „ir tai vyko 90-aisiais metais, kai viskas, kas yra rusiška, buvo nemadinga“, – „Kommersant“ sakė Grigorijus Lepsas. „Nuo pat įkūrimo dienos eteryje reguliariai skamba grupės „Liube“ dainos, sunku mus apkaltinti, kad esame nepatriotiški.
„Patriotizmo inkubatoriuje“ idėja, švelniai tariant, yra keista ir man nesuprantama istorija“, – stebėjosi Nikolajus Rastorgujevas. „Mes ir taip esame teisingai išauklėti, gyvename savo šalyje, palaikome savo prezidentą ir viską, kas vyksta mūsų šalyje – tiek dainomis, tiek muzika, tiek gastrolėmis“, – pritarė Filipas Kirkorovas. „Nesuprantu, kam reikia komercinę radijo stotį paversti valstybine. Ji ir taip atlieka visas užduotis, susijusias su ideologija“, – priduria Josifas Prigožinas.
„Šalyje jau yra ne viena dešimtis patriotiškai nusiteikusių atlikėjų, jie dalyvauja patriotinėse akcijose ir patriotinėje veikloje, įskaitant ir tas, kurias organizuoja valstybinės struktūros“, – per spaudos tarnybą perdavė S. Koževnikovas, pridurdamas, kad artistai rengė pasirodymus kovinių veiksmų vietovėse ir rizikuodami sankcijomis koncertuoja Kryme. „Argi galima pavadinti juos nepatriotiškais?“, – stebėjosi jis.
V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas nurodė, kad „šiuo atveju prezidentas negali priimti kokių nors sprendimų tiek dėl tokio sandorio užbaigimo, tiek dėl jo nutraukimo“. „RMG turi savininkus ir dėl tokių laiškų reikia kreiptis būtent į juos“, – pažymėjo jis.
„Norime įvesti tvarką, kad per radijo stotį nesisuktų vieni ir tie patys atlikėjai, kurie už ta gali sumokėti. Jie išsigando, nes į šią rinką ateis žmogus, kuris ją kūrė. Niekas neprotestuoja, kai valdančiąją radijo bendrovę perka angliakasiai ir naftininkai“, – „Kommersant“ pareiškė V. Kiseliovas. Pasak jo, keturiose RMG radijo stotyse pradėjo vyrauti vakarietiška muzika. „Norime, kad ten skambėtų rusų atlikėjai“, – aiškino jis.
N. Maliukevičius: komercinės intrigos tarpsta V. Putino sukurtoje terpėje
Pasak Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojo N. Maliukevičiaus, panašu, kad komercinės intrigos vyksta politizuotame kontekste: juo bando pasinaudoti abi konkuruojančios grupės.
Politologas pastebi, kad V. Kiseliovas, kuris atstovauja stovyklai, norinčiai RMG parduoti „Goskoncert“, deklaruodamas patriotinės muzikos iniciatyvas tarsi pristatė save politinei ideologinei rinkai. Tuo metu su tuo nesutinkantys muzikantai irgi politizuoja situaciją – laišku kreipėsi į V. Putiną, jame įrodinėja atstovaujantys patriotinei ideologinei linijai.
„Tai, žiūrint iš šalies, šiek tiek kelia šypseną: akcininkų komercinės intrigos tarpsta V. Putino sukurtoje konservatyvios, patriotinės ideologijos terpėje. Susilieja dvi situacijos: komercinė akcininkų konkurencija ir intrigos bei politinis kontekstas, kuris iš dalies susijęs su muzikos ir muzikantų atstovavimu kažkokioms politinėms ideologinėms kryptims“, – dėstė N. Maliukevičius.
N. Maliukevičius atkreipia dėmesį, kad dar sovietmečiu „Goskoncert“, būdama valstybinė įmonė, atstovavo valstybinei muzikos politikai, jos ideologija buvo akivaizdi. Dabar Rusijoje vėl susiduriama su dilema – muzikos industriją norima suvalstybinti ir perimti.
Politologas atkreipia dėmesį, kad kultūros žmonės susiduria su amžinu iššūkiu: kaip atsiriboti nuo politinių manipuliacijų, bandymų pajungti politinei konjunktūrai. Vakaruose, taip pat Lietuvoje, šie dalykai atsispindi subtiliau, tuo metu Rusijoje viskas vyksta gana tiesmukai.
„Amžina dilema – nepainioti kultūros su politika, tačiau ką reiškia nepainioti muzikos su politika, kai netgi pasirašiusieji laišką deklaruoja ir taip gerai atstovaujantys ideologinėms užduotims? Arba kai kultūros žmonės po Krymo aneksijos pasirašo politizuotus laiškus, palaikančius tokius sprendimus. Tai amžina dilema ir problema, Rusijoje kultūros ir politikos susiliejimas neturi kažkokių subtilumų, yra gana aiškus ir akivaizdus“, – pastebėjo TSPMI dėstytojas.