Klausimų kiekį pagausino Rusijos valstybinės bendrovės „RusHidro“ vadovo Jevgenijaus Dodo patraukimas.
Tačiau Rusijos politinės sistemos analitikas, Vašingtone įsikūrusio Europos politikos analizės centro (CEPA) mokslinis bendradarbis Marius Laurinavičius teigia, kad šios dvi istorijos nesietinos viena su kita. Jo teigimu, visas dėmesys turėtų būti sutelktas būtent į V. Jakuniną, nes jo pasitraukimas iš esmės žymi posūkį Rusijos klanų kovoje.
„V. Jakunino įtaka su tuo išėjimu silpnėja milžiniškai. Tai reiškia, kad jo klanas silpnės, nors jis nebūtinai taps visai neįtakingas, ne ant vieno V. Jakunino ir ne vien ant geležinkelių jis laikosi. Bet silpnėjimas akivaizdus", - sako M. Laurinavičius.
V. Jakuniną sumenkino
Rusijos politinės sistemos analitiko M. Laurinavičiaus tyrimas „Vladimiro Putino Rusija“ atskleidė, kad Rusijos politinė vertikalė yra grįsta klanų tarpusavio kova dėl įtakos ir finansinių išteklių. Būtent šios kovos kontekste jis siūlo žiūrėti ir į V. Jakunino pasitraukimą iš „Rusijos geležinkelių“. Naujuoju šios valstybinės bendrovės vadovu tapo buvęs transporto viceministras Olegas Beloziorovas. Pasak politologo, tai buvusio transporto ministro, dabartinio prezidento patarėjo I. Levitino žmogus.
„Karas Ukrainoje peržengė tam tikrą ribą: išskyrus Rogozino-Ivanovo-Čemezovo ratelį, kuris nori sustiprinti karinį-pramoninį kompleksą, daugiau niekas, įskaitant Igorį Sečiną, a.a. Jevgenijų Primakovą, nebuvo suinteresuotas šiuo karu. V. Jakuninui, nors jo retorika ir antivakarietiška, šis karas visai nereikalingas. Tokiems žmonėms, kaip jis, sankcijos kirto skaudžiai per verslą. Be to, šiems žmonėms atrodo, kad Rusija konfliktui su Vakarais dar nėra pasiruošusi“, - teigia M. Laurinavičius.
Pasak analitiko, klanų kova labai sustiprėjo po Boriso Nemcovo nužudymo. Tai buvo iššūkis V. Putinui: iki tol to nėra buvę. „Tai buvo tiesioginis pareiškimas: jeigu tu, Putinai, nenaikinsi Rusijos priešų, atsiras, kas juos sunaikins. Nuo to laiko klanų kova tapo tikru karu. Ir V. Jakunino pasitraukimas yra esminis dalykas“, - sako politologas, kuris V. Jakuniną vadina pirmo penketuko žmogumi.
„Dabar jis netenka finansinio pagrindo ir tampa kažkokiu senatoriumi. Tai absoliutus jo galios sumenkinimas“, - sako M. Laurinavičius.
V. Jakunino atleidimas buvo prognozuotas
V. Jakunino atsistatydinimas prognozuotas nuo 2013 m., tačiau vis tiek tapo netikėtumu savo forma, mat į Federacijos Tarybą jis paskirtas be jokios tokiems atvejams būdingos pompastikos ir ne pagal prezidentinę kvotą, o kaip Kaliningrado srities atstovas.
Pats V. Jakuninas savo traukimąsi komentavo itin lakoniškai, neslėpdamas savo dirglumo šiuo klausimus, o jam prisiskambinusį žurnalistą jis netgi pasiuntė po velnių, rašoma rusų žiniasklaidoje.
2013 m. žiniasklaidoje pasirodė informacija apie V. Jakunino atsistatydinimą ir jo postą užimsiantį aukštas pareigas einantį „Rusijos geležinkelių“ darbuotoją Aleksandrą Mišariną. Pasak M. Laurinavičiaus, tai irgi I. Levitino žmogus. Tada naujienos buvo aiškinamos nenustatytų asmenų piktais ketinimais. Buvo teigiama, kad šie asmenys naujienų agentūroms išsiuntė klaidingą pranešimą. Tuo metu V. Jakuninas dalyvavo susitikime su Rusijos prezidentu V. Putinu, taigi greitai visus informavo, kad iš pareigų nesitraukia.
Daugelis tada nepatikėjo versija dėl suklastoto pranešimo, nes manė, kad šis incidentas – tai mažų mažiausiai federalinės valdžios inicijuotas bandymas. Buvo teigiama, kad šis mėginimas iš tikrųjų įvyko, tačiau V. Jakuninui pavyko asmeniškai susitikti su V. Putinu ir po įvykusio pokalbio gavo leidimą tęsti darbą.
„Tai buvo ne antis, o parengtas sąmokslas, kaip nuimti V. Jakuniną, tik paskutiniu momentu V. Putinas tą sustabdė. Tai reiškia, kad dabartinėje situacijoje V. Putinas nebesustabdė“, - sako M. Laurinavičius.
Įdomu, kad galiausiai V. Jakunino atsistatydinimas įvyko tuo metu, kai V. Putinas buvo Kryme. Prezidentas patikino šio klausimo neaptaręs su V. Jakuninu. Oficialiai V. Jakunino atsistatydinimą patvirtino Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas, tačiau, kaip rašo rusų spauda, nėra priežasčių abejoti, kad paskutinį žodį tarė V. Putinas. Taip pat nekyla abejonių, kad būtent jis nurodė, kas užims V. Jakunino postą.
Atsistatydinimo dienos pasirinkimas galėjo būti neatsitiktinis, juk V. Jakuninas niekaip negalėjo pakartoti 2013 m. scenarijaus ir vėl susitikęs su V. Putinu išvengti pasitraukimo iš pareigų.
Galėjo pakenkti J. Primakovo mirtis
„Ar tai susiję su J. Primakovo mirtimi? Ir taip, ir ne. Gali būti taip, nes J. Primakovo vaidmuo ir įtaka Rusijoje buvo sunkiai su kuo sulyginama. Kai jo nebėra, gali būti, jog nebėra to paskutinio mohikano, kuris apsaugodavo V. Jakuniną, bet nebūtinai“, - sako politologas
Remiantis M. Laurinavičiaus straipsniais, V. Jakuninas buvo susikibęs su Dmitrijaus Rogozino klanu dėl Rusijos ateities raidos modelių: esą V. Jakuninas laikėsi požiūrio, kad tolesnė Rusijos raida turi būti paremta infrastruktūros plėtra Eurazijos erdvėje.
V. Jakuninas kaip tik šių metų balandį pateikė grandiozinį Transsibiro greitkelio projektą, kuris sujungtų rytinę Rusijos dalį su JAV Aliaskos valstija, kertant 88 km Beringo sąsiaurį. Toks planas buvo pateiktas Maskvoje įsikūrusios Rusijos mokslų akademijos susirinkime.
Projektas, pavadintas „Transeurazijos plėtros juosta“ numatė šalia egzistuojančio Transsibiro geležinkelio nutiesti didelį greitkelį, kartu sukuriant naują geležinkelių tinklą ir dujotiekius.
Latvijoje toks Rusijos žingsnis buvo įvertintas kaip atsakas į U. Magonio, garsėjusio ryšiais su „Rusijos geležinkeliais“, suėmimą. Latvijos žiniasklaida netgi rašė, kad sulaikytas Latvijos geležinkelių vadovas neva yra vedęs V. Jakunino dukterėčią.
Pažeminimas pareigose
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Laurynas Jonavičius atkreipia dėmesį, kad kadrų pokyčiai V. Putino aplinkoje gali būti nebūtinai ilgalaikiai, tačiau pašnekovas priduria, kad V. Jakuninas labai stambi žuvis, artima V. Putinui.
Vėlyvaisiais sovietiniais metais V. Jakunino paskyrimas diplomatu Jungtinėse Tautose visuomet buvo lydimas gandų apie jo darbą KGB.
Jis taip pat buvo vienas „Bank Rossija“ įkūrėjų – šis bankas Vakaruose po Rusijos agresijos Ukrainoje buvo susietas su artima V. Putino aplinka, todėl pritaikytos sankcijos. „Rusijos geležinkeliuose“ V. Jakuninas šildėsi nuo pat 2005 m., tačiau dabar tikisi tapti Rusijos aukštųjų parlamento rūmų senatoriumi, atstovaujančiu Kaliningrado regionui.
Senatas Rusijos politinėje sistemoje yra gana nereikšminga institucija, kai tuo metu „Rusijos geležinkeliai“ su beveik vienu milijonu darbuotoju ir neefektyvia valstybinio kapitalizmo sistema buvo puiki vieta galios žaidimams.
„Realiai tai yra pareigų pažeminimas. Jis atribojamas nuo pinigų, nuo rentos taip sakant. Tačiau galbūt tai ir jo paties sprendimas: jei bendra situacija eina blogyn, kartais geriau dingti iš politinio lauko“, - sakė L. Jonavičius
V. Putinas ir V. Jakuninas žlugus Sovietų Sąjungai Sankt Peterburge su dar šešiais verslininkais įsteigė kooperatyvą „Ozero“, tačiau didžiausią įtakos piką grupuotė pasiekė naftos kainos piko metu ir V. Putinui tapus prezidentu. Grupuotės nariai uždirbo milijardus dolerių pelno iš bankinių operacijų, mažmeninės prekybos degalais ir kitų verslų.
Politologas neabejoja, kad pasirodžiusi informacija apie kilusią įtampą V. Putino aplinkoje dėl išaugusių ekonominių sunkumų visoje šalyje yra bent iš dalies teisinga. Tačiau jis pabrėžia, kad manyti, jog tai lems didelius pokyčius gali būti neteisinga: „Tai nebūtinai reiškia, kad taip yra. Galbūt iš išorės žvelgiant norėtųsi, kad tai būtų vidiniai pykčiai, bet nebūtinai reiškia, kad taip yra“, - sako L. Jonavičius.
Pasak mokslininko, šiuo metu reikia sekti tolesnius veiksmus Rusijos valdžios vertikalėje. „Reikia laukti kitų atvejų, jeigu jie bus – tada jau bus galima žiūrėti ir galvoti, ar ieškoma atsitraukimo strategijos, ar kažkuris iš vidinių klanų stiprina savo pozicijas, ar bandoma ieškoti kelio, kaip atsigręžti į bendravimas su Vakarais“, - svarstė L. Jonavičius.
Rusų ekspertas: esant krizei vyksta persiskirstymas
Kalbėdamas apie naujausius kadrų pokyčius Rusijos valdžios viršūnėse Rusijos opozicinio judėjimo „Solidarnost“ atstovas Michailas Maglovas teigia, kad šiuo atveju stebime du epizodus ir kad juos reikia atskirti. Tačiau, jo nuomone, kalbėti apie visuotinį kadrų persiskirstymą yra dar anksti.
Kai kurie analitikai „Rusijos geležinkelių“ vadovo V. Jakunino atsistatydinimą sieja su „RusHidro“ vadovo J. Dodo atsistatydinimu, tačiau M. Maglovas nėra linkęs taip manyti.
„Pirmoji istorija – V. Jakuninas. Veikiausiai buvo keli veiksniai, tapę jo atsistatydinimo priežastimi. Pirma, reikia žiūrėti, kas atėjo į jo vietą, - teigia ekspertas. – Teigiama, kad tai Rotenbergų žmogus, asmuo iš artimos Vladimiro Putino aplinkos“.
Esant krizei, kuri susidarė Rusijoje, vyksta persiskirstymas. Rotenbergai, jo teigimu, dirbo vamzdžių tiesimo srityje ir užsitikrindavo kontraktus „Gazprom“ dujotiekių statyboms.
„Naftos kainos akivaizdžios ir praktiškai visi vamzdžių projektai yra įšaldyti. Nesiseka ir su Kinija. Esant tokioms naftos kainoms, dujų bendrovėms problematiška imtis kokių nors naujų infrastruktūros statybų projektų. Finansinei V. Putino aplinkai reikia atitinkamai perskirstyti savo verslą. Gali būti, kad siekiama labiau įžengti į transporto sferą“, - svarstė M. Maglovas, nors
V. Jakuninas taip pat buvo V. Putino aplinkos žmogus.
Antroji priežastis, dėl kurios jis galėjo atsistatydinti, susijusi su pačia dabar jau buvusio „Rusijos geležinkelių“ vadovo asmenybe.
„Jis nebėra jaunas, šioje įmonėje jis pradirbo daug metų. Senatoriaus pareigos – tai garbingas atsistatydinimas. Grįžtant prie Rotenbergų, iki šiol Kaliningrado srities senatoriumi taip pat buvo jų žmogus. Taigi jie apsikeičia pareigomis. V. Jakuninas iš esmės siunčiamas į garbingą pensiją“, - sakė DELFI pašnekovas.
„Taip susiklostė, kad Federacijos taryba virto pensininkų prieglauda“, - pridūrė jis.
Be to, sprendžiant iš paskutinių V. Jakunino pasisakymų, jis linko prie Eurazijos vystymo idėjų.
„Visomis savo idėjomis jis yra tarsi garvežys, tačiau valstybinė mašina dar neprivažiavo šios stotelės, dar neprisitaikė prie Euraziškumo idėjų, - teigia M. Maglovas. – Be to, senelis V. Jakuninas jau yra garbingo amžiaus, ir tai antroji priežastis, kodėl jis siunčiamas į pensiją“.
M. Maglovas pažymi, kad V. Jakuninas „Rusijos geležinkeliuose“ dirbo daug metų, o bendrovės padėtis šiuo metu nėra gera. Jis taip pat negavo pinigų, kurių prašė iš Nacionalinės gerovės fondo.
„Jam nelabai norisi, padarius puikią karjerą, raškyti savo veiklos ir ekonominės krizės vaisius“, - teigė jis.
Tuo tarpu „RusHidro“ vadovo atsistatydinimas dar nėra patvirtintas ir šiuo metu neaišku, kas užims jo vietą.
„Mano nuomone, kalbėti apie kokius nors sisteminius pokyčius valstybinėse korporacijose, kaip tai daro kai kurie analitikai, yra anksti. Turime du atskirus epizodus. Vieno iš jų atveju viskas yra aišku, o antrojo atveju – aišku tik pusiau. Taigi sudėtinga kalbėti, kad tai yra elito pokyčiai ir visuotinis valstybinės nuosavybės perskirstymas“, - daro išvadą M. Maglovas.