Pernai „Delfi“ jau skelbė, kad „Levada Center“ kaip ir pastaruosius keliolika metų atliko tradicinę Rusijos draugų ir priešų apklausą. Tąsyk respondentų namuose jiems užduoti keli paprasti klausimai: kokias penkias šalis galėtumėte įvardyti draugiškiausiomis Rusijai ir kokias penkias priešiškiausiomis? Prieš akis pateikus kortelę su valstybių sąrašu apklaustieji galėjo rinktis kelias šalis. Rezultatai pernelyg nenustebino
Taip ir šiemet, nepaisant siaučiančio koronaviruso per pandemijos atokvėpį rugpjūtį bei rugsėjį buvo atliktos dvi apklausos. Viena jų, vykdyta rugpjūčio 20-26 d. – bendresnė, kai respondentams leista pasirinkti iš jau pateiktų šalių sąrašo. Kita apklausa vykdyta rugsėjo 25-30 dienomis, o jos metu respondentai jau patys galėjo įvardyti Rusijos priešus. Rezultatai nebuvo pribloškiantys, bet įdomių detalių taip pat netrūksta.
Draugystė ir priešiškumas
Pirmoji apklausa, kurioje iš lentelės su valstybių pavadinimais leista išsirinkti kelias valstybes, kurios, apklausiamųjų nuomone, taikytų į Rusijos draugų arba priešų kategorijas.
Kiekybinė apklausa vykdyta 137 Rusijos miestuose ir gyvenvietėse, apklausus 1,6 tūkst. žmonių nuo 18 metų amžiaus. Draugiškiausia valstybe rusai ir toliau vadina Baltarusiją (58 proc.) – tai yra 4 proc. punktais mažiau, nei pernai, nors tyrėjai neteikė išvadų, ar tokiam požiūriui kokią nors įtaką turėjo jau prasidėję porinkiminiai protestai Baltarusijoje prieš Aliaksandro Lukašenkos valdžią.
Bendrai Baltarusija palankiai arba ypač palankiai vertino 85 proc. apklaustųjų. Tiesa, nuo 44 iki 41 proc. sumažėjo norinčiųjų „aktyviau plėtoti ekonominius santykius“ ir nuo 10 iki 13 proc. išaugo norinčiųjų „prisijungti Baltarusiją prie Rusijos“.
Likusios penketuko šalys pagal draugiškumą taip pat išsaugojo pernai turėtas pozicijas, bet taip pat smuktelėjo: antroje vietoje Kinija 40 proc. (pernai buvo 42 proc.), Kazachstanas -35 proc. (pernai buvo 38 proc.), Armėnija – 17 proc. (pernai buvo 22 proc.), Azerbaidžanas – 13 proc. (pernai buvo 16 proc.).
Priešų sąrašas taip pat nepakito: nedraugiškai arba priešiškai Rusijai nusiteikusių šalių sąraše toliau lyderiauja JAV su 60 proc. (pernai buvo 67 proc.), toliau Ukraina su 35 proc. (pernai buvo 40 proc.), Jungtinė Karalystė krito smarkiau – 29 proc. (pernai buvo 38 proc.), o penketuką baigia Latvija ir Lietuva po 26 proc.
Tarp priešų – net ateiviai
Antroji apklausa buvo kiek įdomesnė, mat respondentai galėjo pateikti tik savo atsakymus – nebūtinai valstybes. Įdomu vien jau tai, kad bendrai Rusijoje augo manančiųjų, jog šalis turi priešų – tokių buvo net 82 proc. Palyginimui, 2017-ųjų gruodį tokių buvo „tik“ 66 proc.
Iš tų 82 proc., kurie įsitikinę, kad Rusija turi priešų, daugiausiai – net 70 proc. įvardijo JAV. Kitos šalys surinko gerokai mažiau – antroje vietoje atsidūrusi Ukraina – vos 14 proc. Jungtinę Karalystę priešiška įvardijo 10 proc. apklaustųjų. O tada sąrašas – dar įdomesnis: po 7 proc. priešiškomis įvardijo Lenkiją ir ES. Po 5 proc. apklaustųjų veinodai priešiškomis Rusijai įvardijo Vokietiją, Vakarus bendrai ir Baltijos šalis. 4 proc. įvardijo Kiniją, o 3 proc. – NATO.
Tiek pat – 3 proc. buvo įsitikinę, kad „visas pasaulis, užsieniečiai ir ateiviai“ yra Rusijos priešai, bet tuo pačiu tiek pat apklaustųjų – 3 proc. rinkosi atsakymo variantus, kuriuos tyrėjai sugrupavo į vieną bloką: „mūsų valdžia, vyriausybė, viršūnėlės, Valstybės Dūma, Vieningoji Rusija, valdininkai“. Teroristines organizacijas priešais įvardijo 2 proc., pačius save, korupciją ir Vladimirą Putiną – po vieną procentą apklaustųjų. Tiek pat (1 proc.) Rusijos priešais įvardijo ir JAV prezidentą Donaldą Trumpą, ir „opoziciją, liberalus, penktąją koloną“.
Tyrėjai iš „top penketuko“ išskyrė kelias šalis: pirmiausiai JAV, kuriai priešiškumas neslopsta, o, pavyzdžiui, Ukrainai yra reikšmingai sumažėjęs nuo 34 proc. prieš 2 metus.