Apie sprogimus buvo pranešta po to, kai Rusija surengė eilinį masinį Ukrainos kritinės ir civilinės infrastruktūros apšaudymą sparnuotosiomis raketomis. Rusija antradienį paleido apie šimtą raketų. Prieš keletą savaičių sparnuotoji raketa Ch-101 nukrito Moldovos teritorijoje. Tačiau šį kartą incidentas įvyko Lenkijos teritorijoje, NATO valstybėje, kurios kiekvieną colį JAV ir kiti sąjungininkai žadėjo ginti.
Raketos nukrito netoli Pševoduvo miestelio, apie 8 kilometrus nuo sienos su Ukraina. Pševoduvas yra maždaug už 20 kilometrų nuo šiluminės jėgainės Dobrotvire. Būtent energetikos infrastruktūra buvo prioritetinis taikinys rusų smūgiams. Už 40 kilometrų nuo Pševoduvo yra dislokuotas RAT-31D radaras, kurio efektyvus nuotolis yra iki 500 kilometrų. Šis radaras yra integruotas į NATO oro gynybos sistemas, tad tikėtina, jog Lenkijos kariuomene ir NATO turės informaciją atsekti raketos trajektoriją, kas jas paleido ir raketų skaičių.
Lenkijos reakcija
Kuomet kaimynystėje vyksta didelio mąsto aukšto intensyvumo karas, incidentų riziką yra milžiniška. NATO nuo savo susikūrimo pradžios ne kartą buvo susidūręs su skirtingais incidentais. Tačiau antradienio raketų smūgis Lenkijai yra vienas rimčiausių išbandymų tiek NATO, tiek ir Lenkijai. Pirmą kartą karo metu į NATO sąjungininkės teritoriją pataikė raketa su koviniu užtaisu. Nuo to, kokia bus reakcija, priklausys ir ateities procedūros, nekalbant jau apie reakcijas į Rusijos provokacijas.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sukvietė skubų saugumo tarybos posėdį, po kuriuo sekė ministrų kabineto posėdis. Pranešama, kad Morawieckis visus veiksmus derina su Lenkijos prezidentu, Andrzejumi Duda, ir ministru kabinetu.
Lenkų politikai ir apžvalgininkai viešojoje erdvėje reaguoja ramiai, bet užtvirtintai – prašoma visuomenės ramybės laukiant oficialaus tyrimo rezultatų ir pasitikėjimo valdžios sprendimais.
Pagrindiniai tyrimo klausimai – kas? Ir ar tai buvo atsitiktinumas?
Vis dar egzistuoja neaiškumas, kas paleido raketas ir kokio tipo raketos tai buvo – nėra aišku, ar tai buvo priešlėktuvinės raketos, ar sparnuotosios raketos smūgiai. Be to, jei paaiškėtų, jog tai buvo kelių raketų smūgis, būtų sunku argumentuoti, jog tai buvo tik nelaimingas atsitiktinumas. Faktas, jog buvo panaudotos kelios raketos, rodytų sąmoningą provokaciją.
JAV pareigūnai skelbia, jog preliminariai raketa buvo paleista ukrainiečių, kurie gynėsi nuo masinio rusų raketų smūgio. Lenkijos pusė vis dar tokios išvados nedaro – klausimų lieka daug.
Intensyvios diplomatinės konsultacijos ir užsienio reakcija
Po saugumo tarybos posėdžio Lenkija didina savo vienetų ir tarnybų kovinės parengties lygį, o pagal tyrimo aplinkybes bus sprendžiama dėl tolimesnių veiksmų. Lenkai svarsto apie NATO IV straipsnio inicijavimą, kuris įpareigoja Aljanso valstybes konsultacijoms dėl tolimesnių veiksmų užtikrinant narių saugumą.
Lenkų lyderių telefonai šiuo metu turėtų būti raudoni nuo skambučių. Andrzejus Duda jau konsultavosi su JAV prezidentu Joe Bidenu, NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Buvo kalbamasi su gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu. Nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera jau kalbėjosi su Jake'u Sullivanu, Bideno patarėju. Kalbamasi ir su prancūzais, britais bei vokiečiais.
Dauguma NATO rytinio sparno valstybių jau išreiškė griežtą poziciją, jog Lenkija gali tikėtis visokeriopos pagalbos. Tuo pačiu JAV vis dar komunikuoja ambivalentiškai – skelbiama, jog Gynybos departamentas neturi visos informacijos ir vis dar per anksti spręsti dėl konkrečių veiksmų.
Tuo pat metu rusų propagandistai jau spėjo „pasidžiaugti“ ir pašiepti šį įvykį, o Rusijos gynybos ministerija tik eilinį kartą skelbia apie tariamą Vakarų provokaciją.
Kokios raketos smogė Lenkijai?
Kol kas nėra aišku, kokio tipo raketomis buvo pataikyta į Lenkijos teritoriją. Lenkų apžvalgininkai teigia, jog pagal skeveldras, matomas iš įvykio vietos, galima svarstyti apie du variantus: 5V55 raketa, paleista iš S300 sistemos, arba sparnuotosios Ch-101.
Ch-101 sparnuota (oras–žemė) raketa yra naudojama tik Rusijos karinių pajėgų, o 5V55 galima rasti tiek Ukrainos, tiek Rusijos arsenaluose. Rusija karo metu ne kartą naudojo 5V55 raketas smūgiams į objektus (žemė–žemė, pritaikydama GSP/Glonass taikymosi mechanizmą). S300 nuotolis yra santykinai trumpas – vos 90 kilometrų. Tam, kad pasiektų smūgio vietą Lenkijoje, Rusija turėjo paleisti raketą iš Baltarusijos teritorijos. Tačiau pastaruoju metu nebuvo užfiksuota rusų 5V55 raketų paleidimo iš Baltarusijos teritorijos.
Įdomu, kad JAV Gynybos departamentas tvirtina, kad sprogimas nebuvo sukeltas jau numuštos raketos, tad lieka įmanomas tik tikslinis smūgis arba „paklydusi“ raketa.
Raketų įskridimo į Lenkiją versijos
Tol, kol bus oficialiai patvirtinta, galima svarstyti apie 2 pagrindinius scenarijus.
Rusija antradienio pusdienį intensyviai vykdė apšaudymus po visą Ukrainos teritoriją, įskaitant vakaruose esančius miestus kaip Lvivas. Galimas scenarijus, jog Rusijos raketos (kurios nepasižymi tikslumu) dėl programavimo ar techninių klaidų ir sutrikimo klaidingai interpretavo taikinio vietą ir tokiu būdu „nuklydo“ keliasdešimt kilometrų.
Antra, Ukrainai ginantis nuo Rusijos barbariškų atakų prieš kritinės ir civilinės infrastruktūros objektus, yra įmanomos techninės klaidos. Priešlėktuvinės sistemos, skirtos naikinti rusų paleistas sparnuotąsias raketas, „nepagavusios“ priešo raketos, praranda taikymosi galimybes. Teoriškai, raketos turi turėti susinaikinimo mechanizmą, bet kadangi ukrainiečiai vis dar ekstensyviai naudoja sovietų gamybos sistemas, techninės klaidos yra galimos.
Kas toliau?
Šie įvykiai bus impulsas Vakarams perduoti Ukrainai moderniausią ginkluotę. Šie išpuoliai tik dar labiau patvirtina tezę, kad ukrainiečiai savo krauju gina Vakarus nuo Rusijos brutalumo.
Yra reali galimybė, jog tai buvo „paklydusi“ raketa, dėl savo techninės konstrukcijos nuklydusi nuo pirminio taikinio. Bet kartu Rusija tokiu veiksmu gali bandyti testuoti NATO ir Lenkijos procedūras ir reakcijas.
Kad ir kaip būtų, tai nėra tik atsitiktinumas – žuvo du NATO valstybės piliečiai. Tad reakcija yra privaloma. Sunku tikėtis kinetinio atsako, bet NATO turi aibę galimų opcijų, kuriomis gali atsakyti Rusijai.
Toks Rusijos elgesys turėtų paskatinti tiek rytinių NATO valstybių saugumo užtikrinimą, tiek savo pajėgų sustiprinimą. Antra, Ukraina privalo gauti naujausias karines sistemas, kurios, kaip rodo realybė, gins ne tik ukrainiečius, bet ir Vakarų piliečius nuo Rusijos veiksmų.
Kaip tik lapkričio 16 dieną yra numatytas Ramstein susitikimas, šie įvykiai turėtų atnaujinti naujosios ginkluotės, įskaitant moderniausias oro gynybos sistemas ar net Vakarų gamybos naikintuvus, perdavimą Ukrainai.
Dviejų NATO valstybės piliečių mirtis siunčia aiškų signalą – Ukraina su senomis sovietų gamybos sistemomis neišgalės gintis dar ilgai. Sovietų gamybos raketos yra senos ir techniškai nepatikimos, tad klaidų galimybė yra labai didelė (primenama, jog oro gynybos raketos teoriškai turi turėti susinaikinimo mechanizmą tuo atveju, jei raketa nepataiko į taikinį). Jei Ukraina išsekins savo oro gynybos sistemas ir nekontroliuos savo oro erdvės, rusų raketų smūgiai bei oro antskrydžių tikimybė gerokai išaugs, o kartu – tikimybė, jog rusų raketa ateityje nuklys ir į NATO teritoriją.
Jeigu raketa iš tikrųjų paleista ukrainiečių, absoliuti kaltė yra Rusijos pusėje, kadangi pastaroji vykdė masinius raketų smūgius labai arti Lenkijos sienos. Ukrainiečiai tuo metu gynėsi nuo Rusijos agresijos. Vakarų interesas, ypač Lenkijos, yra suteikti Kyjivui modernias sistemas.
Turėdama tokius pajėgumus, Ukraina ne tik galės greičiau atsikovoti okupuotas teritorijas, bet ir efektyviai ginti NATO valstybes nuo Rusijos agresijos.