Krymą aneksavusios ir apie 40 000 karių prie Ukrainos sienos sutelkusios Rusijos atgrasymas yra vienas iš trijų Aljanso žingsnių. Kiti du žingsniai apima politinės, ekonominės ir patariamosios pagalbos teikimą Ukrainai bei politinį Rusijos izoliavimą.
Kaip teigia vienas aukštas NATO diplomatas, balandžio 15-ąją Aljanso karinių pajėgų vadas Europoje Philipas Breedlove Šiaurės Atlanto Tarybai pateiks Rusijos atgrasymo priemonių paketą jūroje, ant žemės ir ore.
„Mūsų tikslas, kad Rusija nustotų eskaluoti situaciją. Noriu pabrėžti, kad klasikine prasme atgrasymas yra laikomas pirmuoju situacijos deeskalavimo žingsniu. Taigi kolektyvinės gynybos stiprinimas yra atgrasymo dalis. Mes tikimės, viliamės bei raginame rusus deeskaluoti situaciją“, - teigė diplomatas.
Tačiau jis pripažino, kad kol kas Rusija nerodo jokių deeskalavimo ženklų: „Ne, kol kas ne. Bet kartais turime būti kantrūs“.
Galimybės, kurios svarstomos
Aukštas NATO diplomatas pasakoja, kad šiuo metu galima diskutuot tik apie viešai išsakytas idėjas. Jo teigimu, buvo pasiūlyta Baltijos jūroje sutelkti karines jūrų pajėgas ir kai kurios NATO šalys jau pasiūlė NATO greitojo reagavimo pajėgų priešmininių laivų junginio flagmaną.
„NATO greitojo reagavimo pajėgų priešmininių laivų junginys gali būti greitai perdislokuotas į Baltijos regioną ir galėtų atlikti pačias įvairiausias NATO užduotis. Viena iš užduočių vyriausiajam NATO karinių pajėgų Europoje vadui yra stebėti situaciją. Tai iš esmės yra tai, ką daro ankstyvojo perspėjimo ir kontrolės sistemos lėktuvai (AWACS) virš Lenkijos ir Rumunijos. Taigi tai irgi gali būti panašaus stebėjimo dalis Rusijos Federacijos periferijoje“, - pasakojo pašnekovas, nenorėjęs būti įvardintas.
Naikintuvų sustiprinti šiai misijai, kai baigsis amerikiečių pamaina, jau pasiūlė Didžioji Britanija, Prancūzija, Danija, Vokietija, Portugalija ir kitos šalys.
Pasak NATO diplomato, neatmestina galimybė, kad pasibaigus amerikiečių pamainai Baltijos šalyse JAV orlaiviai galėtų būtų paliekami konkrečiam periodui.
„Aš tikiuosi, kad NATO karinių pajėgų vado Europoje pasiūlytas priemonių paketas apims daugiau nei sustiprintą oro policijos misiją. Manau, kad šios priemonės apims žemės, jūros ir oro elementus. Aš taip pat norėčiau tikėti, kad sąjungininkės bus pasiruošusios užtikrinti resursus, kurių pareikalaus karinių pajėgų vadas Europoje“, - sakė pašnekovas, pridurdamas, kad papildomus pajėgumus priimančioji šalis turėtų gebėti užtikrinti paramą.
Klausiamas apie Estijos pasiūlymą dėl oro policijos misijos naudojimosi Amario aviacijos baze, pašnekovas teigė, kad jeigu NATO karinių pajėgų Europoje vadas manys, jog Baltijos oro policijos misijai reikia dviejų bazių, bus pasinaudojama ir Estijos pasiūlymu.
Pasak aukšto rango diplomato, kaip dar viena atgrasymo priemonė yra svarstoma kai kurių karinių pratybų paankstinimas. Jo teigimu, JAV lygiai taip pat elgėsi dvišaliu pagrindu paankstindama pratybas su Lenkija bei dislokuodama eskadrinį minininką „USS Truxtun“ Juodojoje jūroje.
„Dabar kalbama apie tolesnius NATO žingsnius šia kryptimi. Taigi tai jums leidžia susidaryti vaizdą apie dalykus, kurie gali vykti, bet tai nėra išsamus priemonių sąrašas“, - sakė pašnekovas.
Lenkija nori „boots on the ground“
Estijos ambasadorius NATO Lauris Lepikas taip pat teigė, kad Baltijos valstybės norėtų matyti Aljanso buvimą „boots on the ground“ pavidalu.
Tačiau NATO atstovai apie tokią galimybę kalba puse lūpų: tokia galimybė nepatvirtinama, bet ir neatmetama.
„Lenkija yra laisva išreikšti savo požiūrį į tai, ko jiems gali reikėti užtikrinti saugumą. Jungtinės Valstijos ir kitos sąjungininkės yra įsipareigojusios ginti Lenkiją kaip ir ginti viena kitą. Ką reiškia kolektyvinė gynyba? Tai yra ne tik tai, ką gali padaryti JAV, bet ką gali padaryti kiekviena sąjungininkė“, - teigė aukštas NATO diplomatas, klausiamas apie galimybę atsiliepti į Lenkijos prašymą.
„Kai prezidentas Barackas Obama atvyko į Briuselį, jis pasakė, kad kiekviena sąjungininkė turi būti pasirengusi įnešti savo įnašą. Taigi pirmiausia aš pasveikinčiau jus, nes Lietuvos politinės partijos pasiekė tarppartinį susitarimą dėl gynybos išlaidų didinimo ir, aš manau, kad tai žingsnis į teisingą pusę. Kiekviena sąjungininkė turi paklausti, ką ji gali padaryti. Tačiau JAV yra įsipareigojusios (ginti sąjungininkus – DELFI)“, - sakė pašnekovas.
Rusija priekaištauja NATO dėl sutarties
Klausiamas apie Rusijos pretenzijas, kad Aljansas pažeidžia 1997 m. NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktą svarstydamas apie galimą nuolatinių pajėgumų vystymą Rytų Europoje, NATO diplomatas to nesureikšmino.
„Apie NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktą aš pasakyčiau keletą dalykų. Pirmiausia, kaip žinote, NATO užsienio reikalų ministrai savo pareiškime nurodė, kad Rusija pažeidė savo įsipareigojimus pagal šį aktą ir jo principus. Taigi kalbant apie Santykių pagrindų akto laikymąsi, tai rusai pažeidė savo įsipareigojimus“, - sakė NATO atstovas.
„Antra, jeigu pažiūrėsime, ką Santykių pagrindų aktas kalba apie karinių pajėgų dislokavimą, tai jis leidžia karinį pastiprinimą krizių atvejais ir leidžia karines pratybas. Taigi niekas, ką daro NATO, nepažeidžia Santykių pagrindų akto sąlygų ir įsipareigojimų. Galiausiai, aš pažymėčiau, kad NATO šį vienašališką įsipareigojimą – nedislokuoti didelių pajėgumų – prisiėmė turėdama omenyje konkretų politinį kontekstą. Jeigu tas kontekstas keičiasi, mes irgi turime peržiūrėti“, - pridūrė pašnekovas.
Kaip žinoma, siekdamas išvengti susipriešinimo su Maskva, priimdamas naujas nares Aljansas buvo pažadėjęs, kad narėse, besiribojančiose su Rusija, nebus laikomi nuolatiniai sąjungininkų kontingentai. Tačiau Rusijai okupavus Krymą ir bauginant sutelktomis karinėmis pajėgomis prie rytinių Ukrainos sienų tokia galimybė tapo viešų diskusijų objektu, nors jokių konkrečių sprendimų priimta nebuvo.
Kaip izoliuos Rusiją?
NATO užsienio reikalų ministrai paskelbė stabdantys praktinį civilinį ir karinį bendradarbiavimą su Rusija. Aljanso pareigūnas teigia manantis, jog kartu su kitais politinės izoliacijos elementais, bendradarbiavimo stabdymas yra gana ryškus signalas.
Jis teigia, kad jeigu būtų buvę imtasi tik NATO ir Rusijos komisijos veikos stabdymo, tai galbūt tai ir būtų galima vertinti kaip mažareikšmį dalyką, tačiau jis priminė, kad esama ir kitų politinės izoliacijos elementų: Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje Rusijos neparėmė net Kinija, Rusija prarado vietą Didžiajame aštuonete (G-8), Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga nustatė sankcijas tam tikriems asmenims.
„Galite matyti, kad tai tipiškas Rusijos izoliavimas. Ir niekas neprisidėjo prie Rusijos izoliacijos tiek, kiek pati Rusija: taip elgdamasi ir mesdama iššūkį tarptautiniam saugumui bei tvarkai. Taigi aš manau, kad politinės izoliacijos pasekmės gali būti labai esmingos. Žinoma, tai ne taip jaudina kaip kariniai veiksmai, bet tai irgi dalis to, ką mes darome“, - sakė NATO diplomatas.
Kiek laiko tęsis kantrybė?
Klausiamas, kas nutiks, jeigu Rusija nemažins įtampos situacijos, kaip nori Vakarai, o tiesiog paliks esamą padėtį, kai prie Ukrainos sienos sutelkta apie 40 000 pajėgų, aukštas NATO diplomatas minėjo kantrybę. Jo teigimu, Aljanso šalys negrįš prie įprastų santykių su Rusija.
„Mes nepripažįstame vadinamosios Krymo aneksijos, mes manome, kad tai nelegalu. Mes nepripažįstame ir nepripažinsime, kaip niekada nepripažinome Baltijos valstybių inkorporacijos. Nemanau, kad tai kažkas, ką galima tiesiog atidėti į šalį. Civilizuotas pasaulis nepripažįsta to, ką padarė Rusijos Federacija. Tai faktorius, kuris bėgant laikui svers vis daugiau. Aš taip pat manau, kad rusai pademonstravo labai rimtą iššūkį Europos saugumo sistemai. Ir tai jau turėjo rimtų atskambių“, - svarstė NATO atstovas.
„Svarbi dalis to, ką darome, yra ne tik Rusijos izoliavimas, bet ir paramos teikimas Ukrainos vyriausybei. Nes dėl ateities turi apsispręsti Ukrainos vyriausybė, o ne kokia kita šalis“ - pridūrė pašnekovas.
Pasiteiravus, kiek, jo nuomone, laiko gali tęstis įtempta padėtis ir kantrybė, jis atsakė klausimu: „O kiek laiko prireikė Baltijos šalims pasiekti nepriklausomybės?“