Pašnekovai DELFI tvirtina, kad šįkart rusai neatvažiavo pralaimėti ir dėjo didžiules pastangas, kad reikalai suktųsi Rusijai palankia linkme. Tai liudija ir faktas, kad delegacijos sudėtyje buvo Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas, delegacijai vadovauja Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas.
„Kai delegacijai vadovauja Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas A. Puškovas, tai reiškia, kad jie neatvažiavo pralaimėti“, - taip situaciją apibūdina vienas Europos Tarybos užkulisius išmanantis asmuo, sutikęs kalbėti anonimiškai.
„Kiek aš atsimenu, niekuomet nebūdavo, kad Dūmos pirmininkas taptų delegacijos nariu. Tokiu atveju jis galėjo atvykti ir galėjo kalbėti, nes kalba tik delegacijų nariai. Tai supraskite, kokią reikšmę Kremlius teikia Europos Tarybai“, - sakė A. Ažubalis.
Rusai skundžiasi, kad šį nedidelį mūšį Parlamentinėje Asamblėjoje jie pralaimėjo per plauką. Rusijos delegacijos pavaduotojas Leonidas Sluckis Rusijos finansuojamam kanalui „Russia Today“ aiškino, kad Austrijos atstovo Stefano Shennaho vadovaujamame Monitoringo komitete balsavimo teisės įšaldymui pritarta vos vieno balso persvara.
„Rusijos delegcijai teisė balsuoti bei dalyvauti Asamblėjos valdymo organuose – Asamblėjos biure, vadovaujančiame ir nuolatiniame komitetuose – vėl buvo priimta tik vieno balso persvara: 35 prieš 34”, - sakė L. Sluckis.
L. Sluckis sakė, kad komiteto sprendimas jiems buvo „nemaloni staigmena“.
„Pati esu šio komiteto narė, todėl žinau“, - sakė B. Vėsaitė.
Balsavimas Monitoringo komitete buvo svarbus tuo, kad klausimo svarstymą norėta užkirsti būtent ten – žemesniame lygyje. Jeigu jis būtų nepritaręs balsavimo teisių įšaldymui, visa Parlamentinė Asamblėja būtų išgirdusi priešingą komiteto nuomonę.Tačiau galutinis balsavimas Parlamentinėje Asamblėjoje Maskvai buvo nepalankus: 160 atstovų buvo už balsavimo įšaldymą, 42 prieš ir 11 delegatų susilaikė.
B. Vėsaitė teigia, kad rusai išties dėjo pastangas: „Su mumis jie nekalbėjo, nes jau žino, kad Baltijos šalys yra vieningos ir neperkalbamos. O su kitais tikrai kalbėjo, savaitės pradžioje mes tikrai manėme, kad balsavimą pralaimėsime, nes didžiosios šalys ir didžioji dalis žmonių socialistų grupėje buvo už balsavimo teisės grąžinimą“.
Patyrę pažeminimą rusai pasipiktino. S. Naryškinas pareiškė, kad Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja pasidavė spaudimui ir tapo instrumentu. Delegacija paskelbė, kad pasitraukia iš Asamblėjos iki metų pabaigos, nors balsavimo teisių įšaldymas galioja iki balandžio mėnesio. S. Naryškinas griaudėjo, kad Rusija svarsto galimybę iš viso palikti Europos Tarybą.
E. Leonaitė: pasitraukus iš ET, gyventojai negalės kreiptis į EŽTT
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja dr. Erika Leonaitė teigia, kad jeigu Rusija paliktų Europos Tarybą, ji nustotų būti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos šalimi; šios organizacijos istorijoje tai nebūtų pirmas kartas, tačiau tai reikštų, kad šalies gyventojai nebegalėtų kreiptis dėl savo teisių pažeidimų į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
„Po karinio perversmo Graikija 1969 m. buvo pasitraukusi iš Europos Tarybos, bet kai 1974 m. pasikeitė politinis režimas, ji vėl grįžo ir buvo priimta. Per tą laiką, kai ji buvo pasitraukusi, prieš Graikiją nebuvo galima teikti jokių pareiškimų“, - pasakojo E. Leonaitė.
Tačiau mokslininkė skiria du lygmenis: politinį ir teisinį. Jeigu Rusija nedalyvaus Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos ar netgi Ministrų komiteto posėdžiuose, tai reikš politinį protestą, bet neturės rimtų teisinių pasekmių. Teisine prasme apie pasitraukimą iš Europos Tarybos turi būti oficialiai parnešama Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui.
Graikijos pasitraukimas iš Europos Tarybos atitiko antrąį variantą.
Klausiama, ar Europos Taryba per savo egzistavimo istoriją nuo 1949 m., yra priėmusi balsavimo teisių įšaldymo sankcijas kokiai kitai šalia, E. Leonaitė sakė, kad taip buvo pasielgta su Graikija 1969 m., Turkija 1981 m. ir Rusija 2000-2001 m. Kaip žinoma, 1999 m. Rusija pradėjo Antrąjį Čėčėnijos karą.
Rusų delegacija elgėsi arogantiškai
Lietuvos delegacijos Parlamentinėje Asamblėjoje vadovė B. Vėsaitė sako, kad apskritai jai rusų požiūris pasirodė labai arogantiškas.
„Bet šiaip rusai elgiasi labai arogantiškai. Jie gi yra Asamblėjos
nariai, bet visus devynis mėnesius ignoravo ir nedalyvavo Asamblėjos
veikloje. O galėjo, sėdėti, klausyti, nors ir be balsavimo teisės. Bet
jie šito nedarė. Jie tiesiog arogantiškai paliko Asamblėją. Dabar vėl jų
balsavimo teisė suspenduota su visomis kitomis teisėmis ir delegacijos
vadovas pareiškė, kad jie nedalyvaus iki šių metų pabaigos", - pasakojo
parlamentarė.
Pasak B. Vėsaitės, iš to ji daro dvi išvadas: pirma, Rusija nepaisys Asamblėjos reikalavimų pabaigti karą ir paleisti ukrainiečių lakūnę Nadžedą Savčenko, antra, sieks sužlugdyti Ukrainos ekonomiką ir bandys nutiesti koridorių iš Rusijos į Krymą.
DELFI primena, kad Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja taip pat
paragino Rusiją per 24 valandas paleisti arba perduoti trečiajai šaliai
ukrainiečių lakūnę N. Savčenko, kuri buvo pagrobta Rytų Ukrainoje
ir pervežta į Rusiją. Maskva ją kaltina prisidėjus prie dviejų
žurnalistų nužudymo. Tačiau Asamblėja nepripažino Donecko ir Luhansko
liaudies respublikų teroristinėmis organizacijomis.
„Atrodo, kad grįžome į Šaltojo karo propagandos laikus. Vėl viskuo kalta Amerika ir supuvę Vakarai", - teigia B. Vėsaitė.
Politikė atkreipia dėmesį, kad Europos Taryba yra Rusijai svarbi institucija, nes tai vienintelis europietiškas forumas, kuriame Rusija buvo visateisė narė.
A. Ažubalio nuomone, balsavimo teisės įšaldymas yra didelis moralinis ir politinis smūgis Rusijai, nes tai reiškia, kad Rusija nebeturi tiek spaudimo galių, kiek tikėjosi, todėl delegacijos nariai taip įširdo po jiems nesėkmingo balsavimo.
Vaizdo įrašo autorius: Europos taryba – Andrius Dogelis