Svetima pavarde prisistatęs vilnietis Jurijus Subotinas kaip įrodymą rusų žurnalistams rodo Krašto apsaugos ministerijos leidinį, kuriame aiškinama, kaip elgtis Lietuvos gyventojams karo arba okupacijos atveju.
„Tai bauginimo propaganda. Kaip slėptis, šaudyti iš už kampo, ginkluotis, jei ateis rusai. Ruošiasi karui! Suprantate?“ – ORT televizija teigė vilnietis.
Čia reikėtų pridurti, kad Rusijos kariuomenę į Lietuvą kviečia būtent pats J. Subotinas. Jis savo „Facebook“ paskyroje ragina paskirtąjį premjerą Saulių Skvernelį vykti į Maskvą pas Vladimirą Putiną ir rodyti kelią rusų tankams. Už tokius viešus raginimus ne kartą teistas J. Subotinas šiuo metu jau varsto teismų duris.
Vargu, ar akyse matęs Lietuvos gyventojams skirtą knygelę, prorusiško Latvijos Nepiliečių kongreso veikėjas Aleksandras Gaponenka tvirtina, kad ši, anot jo, instrukcija dalijama net Lietuvos mokyklose.
„Jie sąmoningai rengia mokinius, moteris, kad jie taptų gyvuoju skydu prieš rusų tankus“, – tai pačiai ORT televizijai teigė Latvijos veikėjas.
Šiame ORT reportaže kalbėjusiais asmenimis tikėti negalima, tačiau nuolat pumpuojama propaganda per Rusijos kanalus savo tikslą pasiekia. Kai kurie mūsų kalbinti vilniečiai sako, kad Lietuva be reikalo kelia įtampą regione, nes V. Putino Rusija negrasina.
Nors tiesa yra visai kitokia: Rusijos veiksmai, branduolinį užtaisą galinčių nešti raketų dislokavimas Kaliningrade kelia nerimą visam Rytų Europos regionui.
Visuomenės nuomonės apklausos atskleidė, kad Rusijos propagandai paveikios kelios Lietuvos gyventojų grupės.
„Statistiškai reikšmingos grupės yra: tos, kurios jaučia nostalgiją sovietmečiui; tos grupės, kurios yra labiau nepatenkintos demokratijos veikimu Lietuvoje. Taip pat, žiūrint atskirai, tautinių mažumų apklausą, įvertinant yra didesnis palankumas Rusijai būtent tautinių mažumų“, – teigia VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Mažvydas Jastramskis.
Nustatyta, kad tarp žmonių, kurie mano, jog sovietmečiu buvo geriau, yra daugiau ir palaikančių V. Putino Rusijos politiką. Labiausiai socialiai pažeidžiamas gyventojų sluoksnis per rinkimus skatinamas protesto vardan remti antisistemines politines jėgas. Tyrėjai pastebi, kad sovietinės nostalgijos pakilimas buvo per ekonominę krizę Lietuvoje, tad 2008–2012 metais buvome ypač paveikūs Kremliaus įtaigai.
Krymo įvykiai, Rusijos agresija prieš Ukrainą norą grįžti atgal sumažino.
Apklausos rodo, kad dvi didžiausios Lietuvos tautinės mažumos Rusiją vertina kaip draugišką valstybę, net 75 proc. rusų ir lenkų Rusijos prezidentą vertina neutraliai arba gerai.
Buvęs Rytų Europos tyrimų centro vadovas, dabar Seimo narys Laurynas Kasčiūnas sako, kad vienas iš pagrindinių Rusijos propagandos taikinių yra būtent Lietuvos tautinės mažumos. Rusijos tikslas – kiek įmanoma jas atskirti iš Lietuvos politinio ir kultūrinio gyvenimo.
„Strateginis Rusijos tikslas Lietuvoje pastaruosius 5–6 metus buvo savotiškai apjungti Lietuvos rusų, Lietuvos lenkų bendruomenes per tam tikras organizacijas, kad jos galbūt turėtų didesnę galią ir neleistų tai pačiai lenkų bendruomenei turėti tokios daugiau lenkiškos kultūros tradicijos, solidarumo tradicijos ir tas iš tiesų pavyksta“, – mano Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys dr. Laurynas Kasčiūnas.
Neseniai pradėjęs eiti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo pareigas Vytautas Bakas žada peržiūrėti valstybės strategiją.
„Pirma, per artimiausius du mėnesius reikia priimti naują Nacionalinio saugumo strategiją. Antra, mes norėtume, kad atsirastų koordinavimas kalbant apie veiksmus, susijusius su informacinėmis grėsmėmis. Tai padaryti nėra sunku, tad tą padarysime“, – žada V. Bakas.
Profesorius Andrius Vaišnys sako, kad valstybė turėtų artimiausiu metu įsteigti Informacinės politikos tarybą iš nevyriausybinių organizacijų, Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijų atstovų.
„Vienas iš sudėtingiausių pasiūlymų ir rekomendacijų vyriausybei yra integralios Lietuvos programa. Pasižiūrėjus 15-20 metų patirtį, kas yra padaryta, aš grįšiu neabejotinai prie mokyklos vaidmens, prie mokytojo vaidmens, koks yra mūsų mokytojas, kuo skiriasi, kodėl yra skirtingi regionai. Ne dėl papročių ir tradicijų, bet dėl supratimo, pilietinio supratimo, kas tai yra valstybė, Lietuvos valstybė, kas tai yra pilietinė atsakomybė. Reikia, kad žmogus iš tikrųjų pasijustų – nesvarbu, kurios jis tautybės yra, tuo piliečiu, suprantančiu unikalią savo valstybės istoriją“, – siūlo VU Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Vaišnys.
Europos Parlamentas ragina sukurti bendrą propagandos apibrėžtį, rinkti duomenis apie ją, keisti įstatymus, kad jie leistų veiksmingiau kovoti su dezinformacija ir propaganda. Taip pat siūloma stiprinti ES strateginės komunikacijos darbo grupę, glaudžiau bendradarbiauti su NATO.
Tačiau europarlamentarų balsavimai kovojant su Rusijos propaganda liudija, kad šiuo klausimu vienybės nėra.