M. Sandu pagal išsilavinimą yra ekonomistė, 2010-2012 metais ji dirbo Vašingtone Pasaulio banko vykdomojo direktoriaus patarėja. Kalbėdama apie ekonomiką ji lieka griežta ir atsargi, nors šiuo metu ji naujos globalios ekonominės krizės ženklų nemato, pažymi, kad šalys visada turi būti pasirengusios ir turėti mechanizmus, kurios apsaugotų jas nuo galimų iššūkių.
„Manau, kad niekada neturėtume būti ramūs, visą laiką turėtume žvalgytis ženklų. Tiesiog pasaulis šiuo metu susiduria su tokia daugybe kitokių problemų, kad ekonominiai klausimai yra tarsi antroje vietoje. Ir vieną dieną galime suprasti, kad pražiūrėjome kažkokius ženklus. (…) Didesnė integracija reiškia didesnį pažeidžiamumą. Kai kurios regioninės krizės gali tapti tarptautinėmis. Tai reiškia, kad visos šalys turi sukurti mechanizmus, kurios apsaugotų jas nuo įvairių galimų situacijų“, - interviu DELFI sakė M. Sandu.
Antrą kartą Lietuvoje besilankanti politikė nusišypsojo išgirdusi apie diskusijas, ar reikėtų dabartiniu metu labiau galvoti apie investicijas į ekonomikos augimą, ar likti prie taupymo režimo.
„Aš jums pavydžiu, nes mano šalyje mes net negalime sau leisti turėti tokio tipo diskusijų. Mano šalyje yra kalbama apie tai, ar verta joje likti gyventi, ar žvalgytis kitos šalies, nes valdymas buvo toks blogas – korupcija, skurdas ir emigracija dominavo, tad žmonės nebetiki šalimi. Jie nori ją palikti, nes nebetiki šalies ateitimi“, - kalbėjo M. Sandu.
Pasak politikės, Moldovos visuomenėje tvyro nusivylimo nuotaikos, ypač po to, kai žmonės sužinojo, kad „daug valdžios žmonių ir politikų buvo įsivėlę į didžiulį, 12 proc. Bendrojo vidaus produkto siekiantį, sukčiavimo atvejį bankiniame sektoriuje.
“Ir visa tai vyksta pačioje neturtingiausioje Europos šalyje. Nuo to laiko šalyje yra daug nepasitenkinimo“, - sakė M. Sandu.
Veda žmones į gatves
Pasak politikės, paskutiniai didžiuliai protestai šalyje buvo susiję su rinkimų kodekso pakeitimais.
„Jie buvo padaryti tam, kad padėtų valdžioje esančioms partijoms likti joje, nepaisant to, kad žmonės to nenori. Parlamento rinkimai bus kitąmet. Visuomenės palaikymas valdžioje esančioms partijoms yra ypatingai žemas, ir tam, kad būtų išspręstas šis klausimas, vietoj to, kad būtų pagerintos žmonių gyvenimo sąlygos, valdžia ieško būdų manipuliuoti, ir tokiais būdais laimėti kitus rinkimus“, - sakė M. Sandu.
Pasak politikės, paskutiniai protestai vyko liepą. Rugpjūtis – atostogų mėnuo, tad jie aprimo. „Vėl išeisime į gatves rugsėjį, kad išreikštume savo nepritarimą naujam rinkimų kodeksui“, - sakė M. Sandu.
Žodžiai neatspindi darbų
Pasak politikės, pastaruosius 26 metus Moldovą valdžiusios partijos bandė laviruoti tarp proeuropietiškumo ir prorusiškumo
„Kai bandai būti abejose pusėse, nieko negali sukurti. Kai kurie sako , kad jie nori laikyti šalį integruotą į Europos Sąjungą, bet ES integracija reiškia teisės viršenybę, skaidrumą, o deja dauguma valdžių, kurias turėjome mėgo piktnaudžiauti viešaisiais fondais, kontroliuoti teisėsaugą ir kitas valstybės institucijas, kas atrodo panašiau į tai, kaip Kremlius valdo šalį“, - kalbėjo M. Sandu.
Pasak politikės, dėl tos situacijos, kai sakoma viena, o daroma kita, daug žmonių Moldovoje yra susipainioję, ką reiškia ES integracija.
„Nuo nepriklausomybės atgavimo mes neturėjome gero valdymo. Daug žmonių jaučia nostalgiją sovietiniams laikams. Be to turime politikų, kuriems patinka dalyti visuomenę į skirtingas kategorijas, kad galėtume peštis tarpusavy, ir mažiau laiko skirtume tam, kad matytume, ką valdžia blogai daro“, - sakė M. Sandu.
Kartu, pasak politikės, šalis susiduria ir su geopolitiniais iššūkiais dėl Rusijos kaimynystės ir noro išlaikyti ją savo įtakos zonoje. Tas daroma, tiek reaguojant prekybos draudimais, tiek išnaudojant Padniestrės problemą.
M. Sandu teigimu, visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad palaikymas ES šalyje krenta. „2009-2010 metais beveik 70 proc. žmonių rėmė proeuropietišką kelią, po kelių metų taip vadinamo proeuropietiško valdymo, kuris nuvylė daug žmonių, ši parama krenta. Dėl to, kad mes turime valdžią, kuri save vadina proeuropietiška, bet nevaldo šalies pagal ES vertybes, ši parama dar labiau kris“, - prognozavo politikė.
Veikia Rusijos propaganda
Pasak jos, šalyje aktuali ir Rusijos propagandos problema. Ji dominuoja Moldovos žiniasklaidoje.
„Dar vienas pavyzdys, kad taip vadinama proeuropietiška valdžia, kurią turime, nėra proeuropietiška, yra toks, kad partijos, kuri yra valdžioje dabar, vadovas yra savininkas kanalo, kuris retransliuoja ORT, kuris yra pagrindinis Kremliaus propagandos įrankis . Valdžios institucijos, kurios turi apginti žiniasklaidos rinką, tiesiog nedaro savo darbo“, - sakė M. Sandu.
Jungtinės Karalystės sprendimas palikti ES, pasak politikės, neturėjo didelės įtakos visuomenės požiūriui į bendriją.
„Tik nedidelė dalis visuomenės buvo dėl to susirūpinusi. Nedaug moldovų gyvena JK, daug jų gyvena Italijoje, Ispanijoje“, - aiškino M. Sandu.
Rūpi ekonominiai klausimai
Pasak politikės, moldovams aktualiausios yra įsidarbinimo, finansinės problemos, didelė problema šalyje yra emigracija.
„Tvyro tokia nuotaika, kad reikia palaukti ir pažiūrėti, kaip bus toliau, gal išvykti po pusmečio ar poros metų. Dėl to žmonės nekuria savo verslų. Svarbi problema yra skurdas, žmonės gauna mažas pensijas. Trūksta specialistų švietimo, sveikatos sektoriuose“, - kalbėjo M. Sandu.
Vis dėlto politikė buvo optimistiška dėl šalies ateities. „Gera naujiena per prezidento rinkimus buvo ta, kad Moldova turi kritinę masę žmonių, kuri tiki demokratija. Mes turėjome kampaniją, kuri buvo paremta tik laisvanorišku darbu, neturėjome finansinių ir masinės komunikacijos priemonių resursų ir vis tiek gavome beveik pusę balsų“, - sakė M. Sandu.
Politikės teigimu, žmonėms svarbu nusiųsti pozityvų signalą, kad galima sustabdyti korumpuotus klanus.
„Jei išsiųsime šitą signalą, esu tikra, kad galėsime įtikinti dalį žmonių neišvykti iš šalies ir kai kuriuos sugrįžti. Tada žingsnis po žingsnio galėsime susitvarkyti su kitais reikalais – pradedant nuo teisingumo sektoriaus, sukurti institucijas, kurios kovotų su korupcija, pagerintume verslo aplinką, kad žmonės sugrįžtų ir kurtų verslą Moldovoje. Kai surenki daugiau lėšų, gali tai investuoti į švietimą“, - kalbėjo M. Sandu.
Šiuo metu politikė yra nusitaikiusi į kitąmet vyksiančius parlamento rinkimus. Jos atstovaujama politinė jėga, pagal visuomenės nuomonės apklausas, šiuo metu yra antroje vietoje.
