Tam pritaria ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Deividas Šlekys, teigdamas, kad Lietuvos nacionalinio saugumo interesų užtikrinimas neprasilenkia su teikiama parama, kurią šalis skiria su Rusija kariaujančiai Ukrainai. Tuo labiau kad didžiosios Vakarų valstybės ginkluotės tiekimo klausimu yra gana atsargios.
Šiuo metu Lietuva aktyviai palaiko Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, teikia visokeriopą paramą Ukrainai, įskaitant ir karinę. Per 2014-2018 metus, Krašto apsaugos ministerijos teigimu, Ukrainai skirta paramos už beveik 6 mln. eurų.
Be to, Lietuvoje gydomi ir reabilituojami sužeisti Ukrainos kariai - 2014-2018 metais reabilitacija Karių reabilitacijos centre Druskininkuose suteikta daugiau nei 200 Ukrainos karių, patyrusių sužeidimus kovos veiksmuose.
„Lietuva, teikdama paramą Ukrainai, reguliariai konsultuojasi tiek su Ukraina, tiek su sąjungininkais - šiuo metu svarstomos papildomos įvairios paramos formos ir priemonės, kurios atitiktų ukrainiečių poreikius ir mūsų galimybes“, - teigia krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.
TSPMI docentas D. Šlekys sako, kad šiuo metu Lietuvos parama Ukrainai yra labai reikalinga. Kita vertus, tvirtina ekspertas, siekiant užsitikrinti nacionalinį saugumą, ne visos lėšos turi būti tiesiogiai investuojamos į Lietuvoje naudojamų saugumo instrumentų vystymą. Pasak D. Šlekio, stiprindami saugumą Ukrainoje, kartu didiname ir saugumą Lietuvoje.
„Gynybos biudžetas Lietuvoje auga. Nebūtinai visi biudžeto pinigai turi būti pririšti Lietuvoje, nes gynyba ir karyba vyksta ne tik Lietuvoje. Kiekviename gynybos biudžete numatoma eilutė ir užsienio paramai, ir užsienio misijoms. Tai čia traktuokime kaip misiją užsienyje“, - Eltai sakė D. Šlekys.
Kartu su sąjungininkais Lietuva padeda Ukrainai reformuoti ir stiprinti ginkluotąsias pajėgas, padeda jai artėti prie NATO keliamų standartų bei prisideda prie jos gynybinių pajėgumų stiprinimo.
Šiuo metu, Eltai teigė KAM, Lietuvos kariuomenė taip pat teikia paramą Ukrainos vykdomoms reformoms, vykstančioms karinio mokymo ir rengimo srityje, padeda taikyti vakarietiškus standartus Ukrainos kariuomenei, siekiančiai didinti tarpusavio sąveiką su NATO šalių kariuomenėmis. Ukrainos kariai kviečiami mokytis Lietuvos karinio rengimo įstaigose, Lietuva finansuoja Ukrainos karininkų mokslus Baltijos gynybos koledže.
,,Šiuo metu mes padedame ruošti ukrainiečių kariuomenę: padedame treniruoti kareivius, ruošti instruktorius. Tai yra labai prasminga ir rimta pagalba, nes leidžia Ukrainai turėti geresnę kariuomenę“, - teigė TSPMI docentas D. Šlekys.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuva kartu su Lenkija ir Ukraina taip pat vysto bendrą karinį projektą - bendrą trišalę brigadą LITPOLUKRBRIG. Šis projektas prisideda prie Ukrainos karių tobulėjimo ir vakarietiškų standartų taikymo praktikoje bei pačios Ukrainos spartesnio judėjimo europinės ir euroatlantinės integracijos keliu.
Nepaisant to, kad Lietuvoje vis garsiau pasigirsta raginimai biudžeto lėšas skirti socialiniam saugumui, eksperto nuomone, tiekiamą paramą ar net jos didinimą Ukrainai valstybė gali sau leisti.
Pasak TSPMI docento, nors daugelis Lietuvos paramą Ukrainai įvardina simboline ir sunkiai apčiuopiama, tačiau, tvirtina ekspertas, ir tai yra labai svarbu. Anot jo, vien tai, kad mūsų šalis palaiko bei atsižvelgia į Ukrainos karių poreikius, suteikia savotiško moralinio pakilimo tiek Ukrainos kariams, tiek pačiai Lietuvai.
Tačiau didžiosios valstybės teikti karinės pagalbos su Rusija kariaujančiai Ukrainai neskuba. Pasak D. Šlekio, Vakarams nesinori visiškai aktyvuoti Rusijos karinių veiksmų ir rizikuoti įsivelti į tikrą karą.
,,Ginkluotė yra specifinis dalykas, dėl to valstybės kartais labai jautriai žiūri į tai, kas ir kokią ginkluotę įsigyja. Taip, mes matome, yra nenoras pernelyg stipriai provokuoti Rusiją. Dėl to, galima sakyti, yra labai atsargiai žiūrima į ginkluotės pardavimą. Todėl Vakarai dažniausiai padeda rūpintis Ukrainos kareiviais, juos, pavyzdžiui, treniruojant. O su ginkluotės tiekimu viskas kitaip. Čia labiau yra politiniai išskaičiavimai per daug nenervinti rusų“, - sakė politologas.
Kita vertus, pažymi ekspertas, Vakarams nepatinka kai kurios Ukrainos vidaus politikos aplinkybės, kurios taip pat tampa svarbiu atsargaus požiūrio tiekiant karinę paramą, veiksniu.
„Yra tam tikro skeptiškumo ir pykčio ant ukrainiečių dėl jų negebėjimo susitvarkyti pas save namie, nes yra ir korupcijos, ir viso kito (...) Reikia atsiminti, kad čia veikia ir vidaus politikos reikalai, ir čia nėra vien tiktai užsienio politika. Vakarai yra dėl to atsargūs. Jie nenori būti įvelti į vietines ukrainietiškas politines batalijas ir labiau žiūri iš atstumo ir dėl to atsiranda atsargumas“, - teigė D. Šlekys.
ELTA primena, kad sekmadienį jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius. Europos Sąjunga, JAV ir NATO iš karto paragino Rusiją nedelsiant paleisti jūrininkus ir grąžinti Kijevui laivus.
Nuo trečiadienio įvesta karo padėtis, kuri galioja dešimtyje Ukrainos pasienio regionų.
Kol Ukrainoje galios karo padėtis, šalis į savo teritoriją neįleis 16-60 metų amžiaus Rusijos piliečių vyrų, pranešė Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos vadovas.
Karo padėtis įvesta baiminantis, kad Rusija gali pradėti invaziją į Ukrainą. Tokių nuogąstavimų kilo po savaitgalį Kerčės sąsiauryje įvykusio incidento, kai Maskva užėmė tris Ukrainos laivus ir sulaikė 24 jų įgulų narius. Tačiau, jei situacija normalizuosis, ji gali būti atšaukta ir anksčiau, teigė Ukrainos Nacionalinio saugumo tarybos vadovas Oleksandras Turčynovas.