„Skelbiama teismo posėdžio pertrauka iki gruodžio 14 dienos“, – paskelbė teisėja Ala Nazarova.
Prie teismo Maskvoje apie 200 žmonių buvo susirinkę pareikšti solidarumo su šia organizacija.
Be to, teismo posėdį stebėjo diplomatai iš daugiau kaip 20 šalių, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Lietuvą.
„Lietuvos ambasados Rusijos Federacijoje diplomatas, kartu su nemaža grupe ES ir kitų demokratinių šalių ambasadų diplomatų, kaip priimta tarptautinėje praktikoje, dalyvauja stebint teismo procesą Maskvoje, kuriame yra nagrinėjamas ieškinys prieš organizaciją „Memorial International“, – BNS atsiųstame komentare teigia Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Sukėlė pasipiktinimą
„Memorial“, vieną pilietinės visuomenės atramų, 1989 metais įkūrė Sovietų Sąjungos disidentai, tarp jų Nobelio taikos premijos laureatas Andrejus Sacharovas. Organizacija sukaupė didžiulį dokumentų apie sovietų nusikaltimus archyvą ir nenuilstamai kovoja už žmogaus teises Rusijoje.
Prokurorai prašė teismo likviduoti organizacijos centrinę struktūrą „Memorial International“ dėl prieštaringo Rusijos įstatymo dėl „užsienio agentų“ pažeidimo.
Tai sukėlė pasipiktinimo bangą.
48 metų filosofijos dėstytoja Marija Krečetova sakė, kad uždaryti „Memorial“ būtų „įžeidimas milijonams“ žmonių, nukentėjusių nuo represinio sovietų režimo.
„Memorial“ uždraudimas būtų galutinis smūgis idėjai, kad (Rusijoje) asmuo kažką reiškia, kad jų teisės kažką reiškia“, – kalbėjo ji.
Pasak M. Krečetovos, toks sprendimas būtų „beprecedentis“ ir ypač sukrečiantis, nes „beveik kiekvieno“ Rusijos gyventojo šeimoje esama nukentėjusių nuo sovietų režimo nusikaltimų.
Šiais metais Rusijoje vyksta beprecedentis susidorojimas su prezidento Vladimiro Putino oponentais, įskaitant Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimą ir jo organizacijų uždraudimą.
Pasak „Memorial“ steigėjų, imdamasi veiksmų uždaryti grupę, kurie kažkada būtų buvę neįsivaizduojami, Rusijos valdžia siunčia žinią ir Vakarams, ir oponentams šalies viduje.
Viena „Memorial“ įkūrėjų, istorikė Irina Ščerbakova prieš teismo posėdį naujienų agentūrai AFP sakė, kad Rusijos valdžios žinia yra tokia: „Darome su pilietine visuomene ką panorėję. Pasodinsime už grotų, ką panorėję, uždarysime, ką panorėję.“
Ketvirtadienį buvo pradėta svarstyti viena iš dviejų bylų, iškeltų „Memorial“. Nagrinėjimo ėmėsi Aukščiausiasis Teismas, nes „Memorial International“ yra įregistruotas kaip tarptautinė draugija. Teismo sprendimas bus neskundžiamas Rusijoje.
Kitos bylos, iškeltos žmogaus teisių centrui „Memorial“, nagrinėjimas antradienį prasidėjo Maskvos teisme ir bus pratęstas vėliau šį mėnesį.
Sovietų nusikaltimų katalogavimas
Ir „Memorial International“, ir žmogaus teisių centras „Memorial“ kaltinami taisyklių dėl „užsienio agentų“ pažeidimais.
Žmogaus teisių centras „Memorial“ taip pat kaltinamas „ekstremistinės ir teroristinės veiklos“ pateisinimu – dėl uždraustų politinių ar religinių judėjimų įkalintų narių sąrašų skelbimo.
„Užsienio agento“ statusas, nuo sovietmečio turintis neigiamą konotaciją, įpareigoja asmenis ir organizacijas atskleisti finansavimo šaltinius ir žymėti visą savo medžiagą, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose, antraip jiems gresia baudos.
Žmogaus teisių centras „Memorial“ į „užsienio agentų“ registrą buvo įtrauktas 2014 metais, o tarptautinė draugija „Memorial International“ – 2016-aisiais.
„Memorial“ ištisus dešimtmečius kataloguoja Sovietų Sąjungoje įvykdytus žiaurius nusikaltimus, ypač liūdnai pagarsėjusiuose gulago priverčiamųjų darbų lageriuose ir kolonijose.
Organizacija taip pat kovoja už politinių kalinių, migrantų ir kitų grupių teises, stengiasi atkreipti dėmesį į teisių pažeidimus, ypač neramiame Šiaurės Kaukazo regione, apimančiame Čečėniją.
Tai gan savarankiškų regionuose įregistruotų organizacijų darinys, bet centrinės struktūros likvidavimas galėtų smarkiai paveikti jų darbą.
„Memorial International“ tvarko didžiulį grupės archyvą Maskvoje ir koordinuoja dešimčių su „Memorial“ susijusių nevyriausybinių organizacijų Rusijoje ir užsienyje darbą.
„Memorial International“ valdybos narys Olegas Orlovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad toks Rusijos valdžios žingsnis smarkiai komplikuotų organizacijos darbą, nes atimtų teisinį pagrindą darbuotojų algoms mokėti, lėšoms gauti ir archyvams saugoti.
Jungtinių Tautų pareigūnai, Europos Taryba, tarptautinės teisių gynimo grupės ir Vakarų vyriausybės įspėjo Rusiją nelikviduoti „Memorial“.
Nobelio taikos premijos laureatai buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas ir nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas paragino Generalinę prokuratūrą „atsiimti prašymą iš teismo ir išspręsti pretenzijų klausimą neteisminiu keliu“.
„Ilgametė „Memorial“ veikla visuomet buvo nukreipta į istorinio teisingumo atkūrimą, šimtų tūkstančių represijų metais žuvusių ir nukentėjusių žmonių atminimo išsaugojimą, pastangas užkirsti kelią panašiems įvykiams dabar ir ateityje“, – rašoma bendrame M. Gorbačiovo ir D. Muratovo pareiškime.
Kremlius yra sakęs, kad šį klausimą turi spręsti teismai, bet V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad „Memorial“ jau „seniai yra problemų“ dėl „Rusijos įstatymų laikymosi“.