Interviu BNS ambasadorė pabrėžė, kad Gruzija laukia bevizio režimo su Europos Sąjunga (ES) įgyvendinimo. Tai būtų svarbi žinia ne tik gruzinams, kurie pajustų praktinę bendradarbiavimo su ES naudą, bet ir visiems Rytų partneriams, taptų svariu argumentu prieš Rusijos propagandą.
– Prieš viršūnių susitikimą Rygoje pasigirsta nuomonių, jog vargu, ar galima tikėtis kokio nors progreso. Ko tikisi Gruzija ir kiek, jūsų nuomone, pagrįstas yra toks pesimistinis vertinimas?
– Tai nebus lengvas viršūnių susitikimas, jis tikrai bus kitoks dėl geopolitinių realijų – saugumo situacijos regione ir karo Ukrainoje konteksto bei daugybės kitų agresyvių veiksmų, kai Rusija pažeidė valstybės sienų neliečiamumo principą ir sugriovė taikius santykius su savo kaimynėmis, taip keldama rimtą pavojų patiems Europos saugumo architektūros pamatams.
Viršūnių susitikimas turėtų pasiųsti stiprų ir nedviprasmišką signalą, kuris patvirtintų Europos įsipareigojimus Rytų Partnerystei. Jeigu vietoj to susitikimas pasiūlys nepatogią tylą, tai reikš, kad Rusijai jos agresyvi politika pasiteisina.
Gruzinai laukia bevizio režimo su ES. Kadangi visi techniniai reikalavimai buvo įgyvendinti, mes viliamės, kad Gruzijos piliečiai greitai galės keliauti į Europos šalis be vizų.
– Kuo Gruzijai toks svarbus bevizis režimas? Kaip manote, kiek tikėtina, kad ji pavyks pasiekti?
– Tai priemonė skatinti Gruzijos ir ES žmonių bendravimą visuose visuomenės sluoksniuose – nuo studentų iki verslininkų, jaunų profesionalų. Svarbiausia, kad didesnis ES ir Gruzijos visuomenių atvirumas prisidės prie europietiškų vertybių ir idėjų skleidimo.
Taip pat tai būtų pavyzdys Gruzijos žmonėms, taip pat ir gyvenantiems okupuotose Abchazijos teritorijose bei Pietų Osetijoje, kaip ir kitų Rytų partnerystės šalių piliečiams, kad ES laikosi savo vertybėmis pagrįsto požiūrio, vykdo pažadus.
Bevizis režimas būtų ir labai tvirtas atsakas Rusijos propagandai, kuria siekiama sumenkinti visuomenės pasitikėjimą ES ir visu eurointegracijos procesu. Tai būtų ženklas, kad jis atneša apčiuopiamos naudos eiliniam piliečiui.
Gruzija įvykdė įstatymų ir institucijų reformas, susijusias su dokumentų apsauga, pasienio apsauga ir migracija, kova su organizuotu nusikalstamumu, asmens duomenų apsauga ir nediskriminacija, tai buvo esminės sąlygos dėl tolesnio liberalizavimo.
– Kol kas narystės ES perspektyvos Rytų partnerėms nėra apibrėžtos. Ar yra vilčių Rygos susitikime sulaukti konkrečių atsakymų dėl narystės ES?
– Nepaisant rimtų išorinių saugumo iššūkių, Gruzija tęsia integraciją į Europą ir tai yra jos visuomenės pasirinkimas. Gruzija vykdo savo įsipareigojimus, todėl tikisi, kad Asociacijos sutartis nebus galutinis bendradarbiavimo tikslas.
Svarbu, kad per viršūnių susitikimą asocijuotoms narėms būtų duotas aiškus politinis ženklas, kad jų siekis eiti toliau nei Asociacijos sutartis yra suprantamas ir kad ši sutartis nėra galutinis bendravimo tikslas.
– Rygos viršūnių susitikimas vyks kitokioje situacijoje saugumo prasme, lyginant su Vilniaus viršūnių susitikimu. Kaip manote, ar konfliktas Ukrainoje ir bendra saugumo situacija paveiks Rygos susitikimo rezultatus? Jūsų vertinimu, ar minėtas pesimistinis galimų susitikimo rezultatų vertinimas yra su šia situacija susijęs?
– Be abejo, Rusija jau 2013–ųjų Vilniaus susitikimo metu kėlė rimtus išbandymus pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir normoms, tokioms kaip suverenių tautų teisė spręsti savo likimą. Tačiau po to Maskva žengė dar toliau.
ES turi atsakyti į šią krizę neeskaluodama įtampos, bet tuo pačiu neišduodama tarptautinių normų ir principų bei nesielgdama taip, kad Rusijos veiksmai pasitvirtintų. Visa tai daryti vienu metu yra sunku, jeigu nėra neįmanoma.
Jeigu Rygoje ES nepalaikys tautų teisės spręsti savo ateitį, tai reikš „įtakos sferų“ pripažinimą ir naujas Europą dalijančias ribas.
– Ar Gruzija prieš susitikimą jaučia Rusijos spaudimą?
– Gruzija brangiai sumokėjo už savo europietišką pasirinkimą: šantažas, politinis spaudimas, atvira karinė agresija ir po to sekusi okupacija ir aneksija. Pastaruoju metu – ir vadinamosios sutartys dėl okupacinių Abchazijos bei Pietų Osetijos režimų integracijos, jos veda prie Rusijos vykdomos Gruzijos teritorijų aneksijos.
– Kaip Gruzijai sekasi įgyvendinti Asociacijos sutartį su ES?
– Gruzija yra pasiryžusi vykdyti plačią demokratinę reformą ir tapti Europos integracijos sėkmės istorija regione, tad Asociacijos sutarties įgyvendinimas yra tarp aukščiausių prioritetų. Gruzija jau sutvarkė savo institucijų sistemą: Vyriausybė patobulino vidinius koordinavimo mechanizmus, detalizavo Nacionalinio veiksmų plano dėl Asociacijos sutarties įgyvendinimą ir trejų metų Veiksmų planą dėl laisvos prekybos sutarties. Gruzijos ministras pirmininkas asmeniškai prižiūri ir kontroliuoja Asociacijos sutarties įgyvendinimo procesą.
– Lietuvos vaidmuo vystant Rytų partnerystę yra labai aktyvus. Lietuvos vaidmuo remiant Gruzijos teritorinį vientisumą, europinę ir euroatlantinę integraciją Gruzijos Vyriausybės ir visuomenės yra labai vertinamas.