Spaudos konferencijoje ji demonstravo nuotrauką, kurioje kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė spaudžia ranką Vladimirui Putinui.
„Žinote šitą vaikiną, jis irgi turi gerus ryšius su specialiosiomis tarybomis. Kartais mes kažkam spaudžiame ranką, bet nesame už juos atsakingi“, – paklausta apie tai sakė O. Karač.
Aktyvistė teigė ja norėjusi parodyti, kad žmogus atsakingas tik už savo veiksmus, nepaisant to, kad gyvenime sutinka įvairiausių žmonių. Anot jos, tai, kad D. Grybauskaitė spaudė ranką V. Putinui, nereiškia, kad ji yra atsakinga už karą.
O. Karač tikino iki dabar neturinti informacijos, kad žmonės, su kuriais ji bendravo, esą priklauso žvalgybai. Pasak jos, kartais pasitaiko keistų žmonių – ji priminė Manto Danieliaus atvejį ir pasakojo, kad dėl jo klausimų kilo tada, kai jis ėmė klausinėti apie jautrius dalykus, kurie nebuvo susiję su jo, kaip teisininko, veikla.
Pripažino buvusi įspėta
Tačiau spaudos konferencijoje aktyvistė pripažino, kad šių metų pavasarį buvo susitikusi su VSD atstovais ir esą buvo įspėta dėl savo ryšių.
Tačiau ji teigė, kad šio pokalbio metu nebuvo paminėtos konkrečios pavardės.
„Buvome susitikę su VSD atstovais daug kartų nuo 2021 m. gruodžio. Mes daug kartų kalbėjomės, bet buvo aišku, kad aš niekada nebuvau susijusi su kokiomis nors slaptomis Rusijos ar Baltarusijos tarnybomis“, – teigė ji.
Paklausta dėl ko konkrečiai buvo įspėta, O. Karač sakė šią informaciją pasaugosianti artėjančiam teismui, į kurį ji kreipsis skųsdama Migracijos departamento sprendimą nesuteikti prieglobsčio Lietuvoje.
Spaudos konferencijoje O. Karač buvo paprašyta paviešinti Migracijos departamento atsakymą, tačiau tiek ji, tiek jos advokatas aiškino to padaryti negalintys ir saugantys šią informaciją teismui. Beje, anksčiau O. Karač buvo minėjusi dvi departamento nurodytas priežastis, kodėl jai nesuteikiamas prieglobstis Lietuvoje, tačiau tai aktyvistė sakė padariusi dėl to, kad ją buvo apėmusios emocijos.
Deportuokite ir pažiūrėkite, kas bus
„Nesutinku su VSD vertinimu, matome pavyzdžius, kad žmonės, kurie atvirai dirba su režimu, nėra grėsmė, bet tokie žmonės, kurie dirba demokratijai, žmogaus teisėms, paskelbiami grėsme“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo ji.
„Kaip aš galiu įrodyti, kad viskas yra netiesa. Jei VSD mano, kad aš priklausau kitai pusei (...), prašau, deportuokite mane į Baltarusiją ir pažiūrėsime kas bus“, – sakė ji.
O. Karač teigė, kad jaučiasi tokioje pat situacijoje kaip Alesis Bialiackis, kurio informaciją praeityje Lietuva yra pateikusi Baltarusijos institucijoms ir kuris buvo įkalintas.
„Jeigu aš siunčiu kažkokią informaciją Rusijos ar Baltarusijos tarnyboms, tai reiškia, kad man nėra nesaugu būti Baltarusijoje. Prašau, padarykite taip, deportuokite į Baltarusiją. Aš esu pasiruošusi mirti, kad sustabdyčiau kvailas baltarusių deportacijas, kvailas politines manipuliacijas nacionalinio saugumo klausimu ir aš esu labai labai pikta, aš nesustosiu gindama savo reputaciją ir savo vardą, nes aš žinau, kad nesu Rusijos ar KGB agentė“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ji.
Aktyvistė aiškino, kad A. Lukašenkos propagandistė Alena Krasovskaja Kasperovič prisidėjo kankinant žmones, tačiau jos VSD nėra pripažinusi grėsme saugumui, o Lietuvoje veikia jos vadovaujama organizacija „Regionas 119“.
„Turiu informacijos, kad ji yra gavusi 500 tūkst. eurų į lietuviškas sąskaitas“, – pasakojo O. Karač.
Vienas didžiausių VSD klaidų ji vadino Arturą Gayko, kurį O. Karač įvardijo asmeniškai susijusiu su Romano Protasevičiaus sulaikymu.
Jis, pasak aktyvistės, šiuo metu dirba Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos Vyriausioje kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija valdyboje (GUBOPiK).
Šis žmogus, anot O. Karač, vadovavo „Baltarusijos juodosios knygos“ projektui, kuris stengėsi nustatyti prieš baltarusius smurtavusių pareigūnų tapatybes.
Šį projektą išgarsino Svetlana Cichanouskaja, su kuria, kaip antradienį prisipažino O. Karač, jos santykiai nėra labai geri.
Pasak O. Karač, per dvejus metus dirbdamas projekte A. Gayko nutekino Baltarusijos tarnyboms daug informacijos dėl ko nukentėjo žmonės.
„VSD žinojo situaciją, bet nepadarė nieko. Jis toliau dirba Vitebske, GUBOPiK, ir jis nėra pripažintas grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – pasakojo ji.
Spaudos konferencijoje O. Karač pasakojo žmogaus teisių srityje dirbanti nuo 1996 metų, kalbėjo, kad jos veikla itin neigiamai vertinama A. Lukašenkos režimo, ji du kartus buvo apkaltinta terorizmu ir devynis kartus – ekstremizmu, Baltarusijoje buvo sulaikyta ir kankinta.
Spaudos konferencijoje ji demonstravo nuo Baltarusijos pareigūnų nukentėjusių žmonių nuotraukas ir teigė, kad jos organizacija padeda šiems žmonėms. Tokių žmonių, pasak jos, Baltarusijoje yra per 60 tūkstančių.
Advokatas: sieksime teisingumo
Aktyvistės advokatas Rytis Satkauskas sakė, kad Migracijos departamento sprendimas bus apskųstas – tam dar yra savaitė, o apsaugos Lietuvoje O. Karač paprašė dėl to, kad pasijautė nesaugi Lietuvoje.
„Negaliu pasakyti, kad Olga buvo nustebinta sprendimo, aš buvau nustebintas“, – sakė jis. Advokatas priminė, kad žmogui, kuris yra kaltinamas terorizmu, Baltarusijoje gresia mirties bausmė.
„Sieksime teisingumo Lietuvoje, jei nepavyks, sieksime teisingumo tarptautiniu mastu“, – sakė jis.
O. Karač, Lietuvoje gyvenanti jau dešimt metų, sakė, kad net ir nesėkmės teisme atveju liksianti Lietuvoje, nes čia jai patinka. Ji aiškino prieglobsčio mūsų šalyje prašiusi ir dėl to, kad turėtų galimybę mokytis lietuvių kalbos.
VSD: priežastys ne tos, kurias ji mini
Praėjusią savaitę Migracijos departamentas nusprendė nesiteikti O. Karač prieglobsčio mūsų šalyje, o ji pati buvo pripažinta kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui.
Nevyriausybinės organizacijos „Mūsų namai“ vadovė O. Karač žiniasklaidai paminėjo dvi tokio Migracijos departamento sprendimo priežastis: ji 2021 metais savo jutūbo kanale kalbino dabar jau mirusį Rusijos politiką Vladimirą Žirinovskį. O taip pat dalyvavo Rusijoje vykusiose konferencijose, dalis kurių, kaip akcentavo aktyvistė, buvo organizuotos Europos Komisijos.
„Priežastys, lėmusios vertinimą, kad O. Karač kelia grėsmę valstybės saugumui, nėra tos, kurias ji mini savo viešuose pasisakymuose“, – pirmadienį ELTAI perduotame komentare teigia departamentas, tačiau pažymi, kad tikrosios sprendimo priežastys nėra vieša informacija.
Delfi šaltiniai pirmadienį nurodė, kad O. Karač bendradarbiavo su priešiškų Lietuvai režimų institucijomis.
O. Karač Delfi tai kategoriškai neigė.
BNS žiniomis, ji bendradarbiavo su Rusijos žvalgyba.
Esą O. Karač 2015–2019 metais lankydavosi Rusijos teritorijoje, kur susitikdavo su šalies žvalgybos pareigūnais, aktyvistė perduodavo su Rusijos žvalgyba susijusiems asmenims jos parengtus dokumentus, teikė informaciją apie Baltarusijos režimą ir opoziciją bei jos atstovų veiklą. Pasak BNS, mažao to, Rusijos žvalgybos tarnyba esą rūpinosi O. Karač įvaizdžiu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Nepaisant to, kad ji yra pripažinta grėsme nacionaliniam saugumui, O. Karač išsiųsti iš šalies neketinama.
Leidžia likti Lietuvoje
Ji buvo informuota, kad jai suteikiamas leidimas laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais. Toks leidimas galioja vienerius metus, po to aplinkybės vertinamos iš naujo.
Nei VSD, nei Migracijos departamentas šio konkretaus atvejo nekomentuoja.
Tačiau, kaip skelbė ELTA, kilus klausimams, ar ir kokiais atvejais grėsme nacionaliniam saugumui pripažinti asmenys gali toliau likti gyventi Lietuvoje, Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja Lucija Voišnis patvirtino, kad jei asmens kilmės šalyje jo saugumui ir gyvybei gresia pavojus, toks asmuo negali būti grąžintas į savo kilmės valstybę – jam yra suteikiamas leidimas laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.
„Toks asmuo pripažįstamas pabėgėliu, bet prieglobstis jam Lietuvoje nesuteikiamas ir tada sprendžiamas klausimas, ar toks asmuo gali išvykti iš Lietuvos, ar jis gali būti grąžintas į jo kilmės valstybę. Ir jei nusprendžiama, kad toks asmuo negali būti grąžintas į kilmės valstybę dėl tam tikrų grėsmių jo gyvybei, tokiu atveju asmuo paliekamas Lietuvoje ir jam išduodamas leidimas laikinai gyventi vieneriems metams dėl humanitarinių priežasčių“, – pirmadienį žurnalistams teigė L. Voišnis.