Skaičiuojama, kad 0 proc. pridėtinės vertės šildymui valstybei kainuotų apie 40 mln. eurų. Dar viena planuojama priemonė – maždaug 1 gigavato (GW) galios saulės jėgainių parko įkūrimas iki 2024 metų vidurio. Šiame parke pagaminama energija būtų tiekiama verslui ir skurdžiausiems gyventojams.
Majauskas: artimiausiomis savaitėmis paaiškės, kokias priemonės parengė Vyriausybė dėl energijos kainų
Koks bus kitų metų biudžetas ir kokių veiksmų bus imtasi siekiant sušvelninti energijos kainų augimą vartotojams turėtų būti išsamiai pristatyta per kelias ateinančias savaites, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas.
Iki tol, teigia jis, būtina parengti ekonominį raidos scenarijų, o šis taip pat bus pristatytas netrukus.
„Ekonominės raidos scenarijus, pagal kurį yra skaičiuojamas biudžetas, turėtų būti patvirtintas ateinantį pirmadienį. Jame matysime eksporto, vartojimo, nedarbo rodiklius, infliaciją, prognozuojama ekonomikos augimą“, – antradienį LRT radijui sakė M. Majauskas.
„Pagal tai bus sudėliotas biudžetas ir pristatytas visuomenei. Taigi, per kelias artimiausias savaites matysime ateinančių metų biudžeto rėmus ir pagrindinius rodiklius“, – informavo parlamentaras.
BFK pirmininkas patikino, kad kartu bus pristatyta, kokių priemonių imsis Ministrų Kabinetas, siekiant sumažinti augančių energijos kainų poveikį vartotojams.
„Taip pat, tikėtina, bus pristatytas energetikos paketas su tiksliais skaičiais (...) Matyt, Vyriausybė, įsivertinusi finansinius pajėgumus, priims atitinkamus sprendimus ir per kelias ateinančias savaites visuomenei tikrai pristatys išsamų planą“, – kalbėjo M. Majauskas.
Kalbėdamas apie patį pagalbos paketą parlamentaras užsiminė, kad Vyriausybės ruošiamame pagalbos plane numatyta didinti pajamas, fiksuoti energijos kainas ir jas kompensuoti, taip pat padėti verslui bei skirti dėmesį ateities investicijoms.
„Tikrai galiu užtikrinti, kad tai bus vienas didžiausių pagalbos paketų visoje ES. Jis iš esmės susidės iš keturių pagrindinių dalių: pajamų didinimo, energetikos kainų fiksavimo ir kompensavimo, pagalbos verslui ir investicijų į ateitį“, – aiškino M. Majauskas.
Jis tikina, kad pagalba bus nukreipta į mažiausias pajamas gaunančius gyventojus, todėl tikrai didės minimali mėnesinė alga (15-19 proc.), apie 10 proc. – pensijos, taip pat augs neapmokestinamasis pajamų dydis, bazinis socialinių išmokų dydis.
ELTA primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė toliau pabrėžia, jog siekiui amortizuoti energetinių išteklių kainų brangimo padarinius, veikiausiai reikės skirti maždaug 1 mlrd. eurų biudžeto lėšų. Tačiau, prieš pirmadienį vykusį susitikimą su šalies prezidentu Gitanu Nausėda, ministrė pirmininkė kol kas sakė negalinti patiksinti, kokių konkrečių priemonių ketinama imtis.
Anot Vyriausybės vadovės, konkrečių detalių dėl pagalbos priemonių, skirtų energetikos kainų šoko amortizavimui, kol kas viešai atskleisti nėra įmanoma, kadangi dėl neapibrėžtumo rinkoje ir kainų šuolių, sumos, kurių reikės iš biudžeto, taip pat gali smarkiai pasikeisti.
Reaguodama į augančias elektros kainas Vyriausybė jau pranešė ketinanti ir kitąmet taikyti kompensacijas gyventojams, šiuo metu siekiančias 9 ct/kWh. Tam, kaip praėjusią savaitę teigė I. Šimonytė, reikėtų apie 0,5–1 mlrd. eurų.
Savo ruožtu Prezidentūra yra pasiūliusi kompensacijas didinti ir taikyti suvartojimo ribą, iki kurios būtų taikoma maksimali kompensacija – 150 kWh/mėn. G. Nausėda taip pat sako, kad būtina užtikrinti, jog vartotojams energijos kaina būtų užfiksuota ties 24 ct/kWh, o kompensacijos už energiją būtų skiriamos visiems gyventojams.