"Rzecpospolita" rašo, kad pasirašiusi įstatymą, kuriuo plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinės mažumos mokyklose, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė "pasuko lietuviško nacionalizmo keliu, pasislėpusio po teiginiu, jog nori tautinėms mažumoms sudaryti galimybę integruotis".
"Girdime argumentus, jog Lietuva - šalis, kurioje daugiausia lenkiškų mokyklų. Tai tiesa. Tačiau taip buvo ir sovietmečiu. Nepriklausomos Lietuvos pareiga - nebloginti tautinių mažumų padėties", - rašo "Rzeczpospolita".
"Ponia prezidente, prisiėmėte sau didelę atsakomybę. Nepabandėte pradėti tarpusavio pasitikėjimo tarp mūsų šalių proceso. O be pasitikėjimo nėra ko tikėtis bendradarbiavimo Lietuvai svarbiais klausimais, pradedant atomine elektrine", - rašo dienraštis.
Jam antrina didžiausias šalies dienraštis "Gazeta Wyborcza". Pasak jo, "labiausiai prieštaringas Švietimo įstatymo pakeitimas tas, kad mažose vietovėse, kur yra dvi mokyklos - lietuvių ir lenkų, o pastarojoje bus mažiau mokinių, tai bus uždaryta mažumų mokykla, nes lietuvišką išlaiko valstybė, o mažumų - savivaldybė, kuri neturi pakankamai lėšų".
Katalikiškas dienraštis "Nasz Dziennik" savo publikaciją pavadino "D.Grybauskaitė pasirašė nuosprendį lenkiškoms mokykloms" ir reiškia viltį, kad gelbėti esą engiamus Lietuvos lenkus turi padėti visi užsienyje gyvenantys lenkai.
Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė trečiadienį pranešė pasirašiusi Seimo priimtą Švietimo įstatymą, kurį dėl platesnio lietuvių kalbos vartojimo tautinių mažumų mokyklose kritikuoja Lenkija.
Viešėdama Panevėžyje žurnalistams ji sakė, kad įstatymas padės tautinių mažumų atstovams tapti lygiaverčiais Lietuvos piliečiais.
Lietuvos lenkų sąjunga ir kai kurie Lenkijos politikai piktinasi nuostatomis, kurios keičia ligšiolinę tvarką, kai apie 90 proc. dalykų tautinių mažumų mokyklose mokoma tautinės mažumos, o ne valstybine lietuvių kalba.