Paveldosaugininkai naikinti sovietinių skulptūrų apsaugą pasiūlė kovo pradžioje, pagal galiojančias procedūras, sprendimą ministras gali priimti per tris mėnesius.
„Viskas vyksta, žiūrime, koks jų likimas galėtų būti. Vienas dalykas yra išbraukti, kitas – numatyti, kur jos galėtų būti: ar saugomos, ar sunaikintos. Kai kas turi ir tokių minčių. Mes kol kas jas (skulptūras) ir turime, po to nebeturėsime, o tada liks kaltas kultūros ministras“, – BNS savo motyvus dėstė Š.Birutis.
Anot jo, šiuo metu kartu su savivaldybės atstovais dar kalbama, kaip su skulptūromis elgtis.
Vilniaus vadovai stebisi ministro pozicija. Anot vicemero Gintauto Palucko, šiuo metu savivaldybėje svarstomos įvairios idėjos – nuo liberalų palaikomo skulptūrų pardavimo iki eksponavimo aukciono, darant atranką „kas jas eksponuos gražiau, įdomiau“.
„Šiaip ar taip tai yra socialistinio realizmo meno kūrinys, kad tai nėra ta vertybė, kuri turi stovėti ant Žaliojo tilto – tie sprendimai priimti, niekas jų neginčija. Bet jie gali rasti sau vietą įdomiose, sakykime, industrinėse ar netikėtose erdvėse, bet reikia atsiklausti miesto bendruomenės, gal atsiras menininkų, kultūrininkų pasiūlymų. O jei jas parduosime, jos išvažiuos“, – BNS sakė G.Paluckas.
„Kol kas keičiamės nuomonėmis, bet pabandysime vieni kitus įtikinti, mūsų pozicija, sakyčiau, šiek tiek skiriasi“, – pridūrė socialdemokratų atstovas.
Konservatorius vicemeras Valdas Benkunskas tvirtino, kad kultūros ministrui neturėtų rūpėti Vilniaus savivaldybei priklausančių skulptūrų, kurių specialistai siūlo nesaugoti, likimas.
„Keista Š.Biručio pozicija: jei tai nėra saugoma vertybė, koks jam skirtumas, kur savininkas ją padės – ar atiduos į metalo laužą, ar į kokį nors muziejų? Prasidėjo turgus: pasakykite, kur dėsite, tada galvosiu, ar čia yra vertybė, ar ne. Apsitarimą trumpą koalicijoje turėjome, kad neskubėsime nei pardavinėti, nei pinigų uždirbinėti. Bus kreipimasis į nacionalinius muziejus, ar jiems būtų įdomus toks dalykas, ar jie galėtų pasiūlyti eksponavimo koncepciją“, – sakė vicemeras.
Daugiau nei 60 metų ant Žaliojo tilto Vilniuje buvusios sovietinės skulptūros nukeltos pernai liepą motyvuojant, kad jos yra avarinės būklės ir kelia pavojų saugumui. Jų nukėlimo oponentai argumentavo, kad skulptūros buvo neatskiriama tilto dalis bei kaltino valdžią politikavimu ir istorinių sąskaitų suvedinėjimu.
Vilniaus savivaldybė buvo sulaukusi kelių pasiūlymų atiduoti ar parduoti skulptūras, tarp jų – iš Grūto parko, liberalo Vilniaus tarybos nario Vidmanto Martikonio, taip pat skulptūras priglausti siūlėsi Rusijos atstovai – Sovetsko miesto vadovas, Pskovo jaunimo organizacija.
Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais. Pasisakantieji už nukėlimą sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.