VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas DELFI tikino šios situacijos komentuoti negalintis. „Turiu jus nuvilti. Mes jums jokios informacijos negalime pateikti, nes, kiek žinome, dėl šito dalyko dabar yra vykdomas ikiteisminis tyrimas. Dėl galimo paslėpto finansavimo (Liberalų sąjūdžio – DELFI). Ir aš, deja, neturiu galimybės teikti informacijos, nes tai yra ikiteisminio tyrimo dalykas“, - aiškino jis.
Bent vienuose iš tokių mokymų, vykusių 2016 metų vasario 28 dieną Kauno senamiesčio prieigose esančiame „Best Western Santaka hotel“, dalyvavo dabartinis Liberalų sąjūdžio pirmininkas Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Viešbučio konferencijų salėje, papuoštoje Taikomosios politikos instituto bei Liberalų sąjūdžio logotipais, liberalsąjūdiečiai mokyti politikos pagrindų – jie buvo ne tik supažindinami su to meto aktualijomis, bet ir mokyti viešai kalbėti, laisvai elgtis prieš kameras ir panašiai.
R. Šimašius ryšių kratosi
Liberalsąjūdiečių vadovas DELFI tvirtino, kad dalyvauti šiame renginyje jį pakvietė Š. Gustainis, tuometinis Liberalų sąjūdžio valdybos narys. R. Šimašius aiškino susitikime skaitęs pranešimą apie lyderystę bei motyvaciją dalyvauti politikoje.
„Neturiu informacijos, iš kokių lėšų buvo surengti minėti mokymai“, - tokį atsakymą DELFI perdavė R. Šimašius.
Pasiteiravus, ar apie šiuos mokymus, kuriuose prieš Seimo rinkimus dalyvavo partijos kandidatai, Liberalų sąjūdis deklaravo Vyriausiajai rinkimų komisijai, R. Šimašius tvirtino, jog tapęs partijos pirmininku, pareikalavo Liberalų sąjūdžio sekretoriato informacijos apie partijos narių anksčiau įkurtų įstaigų veiklą.
„Partijos sekretoriatas mane užtikrino, kad Liberalų sąjūdis neturėjo jokių sutarčių su Taikomosios politikos institutu ir neužsakinėjo jokių mokymų organizavimo paslaugų“, - nurodė partijos pirmininkas.
Kiti mokymuose dalyvavę liberalsąjūdiečiai kalbėjo kiek kitaip, negu dabartinis jų lyderis. „Kas organizavo mokymus? Man Justina Kašėtienė (iš tiesų Kašėtaitė - DELFI) pasakė, tai kažkoks institutas turbūt. Gal Politikos?“, - kalbėjo vienuose iš tokių mokymų, vykusių praėjusių metų kovo 13-ąją prie Trakų esančiame „Margio“ viešbutyje, dalyvavęs tuometinis Liberalų sąjūdžio kandidatas į Seimą Rimantas Remeika.
Kaip jau skelbė DELFI, dabartinė Vilniaus miesto tarybos Liberalų sąjūdžio narė J. Kašėtaitė, Š. Gustainio gyvenimo draugė, pirmuosius metus po įsteigimo buvo Taikomosios politikos instituto direktorė, vėliau ją pakeitė kita partijos atstovė.
R. Remeika stebėjosi, kad dėl šio renginio dabar kyla klausimų. „Mes tame renginyje turėjome užsiregistruoti, man atrodo. Tai ten buvo instituto registracijos lapas. Kažkokio instituto, ar Politikos, nebeatsimenu pavadinimo", - kalbėjo R. Remeika.
Netrukus jis pridūrė: "Ką ten klausti - tai jeigu jie rganizavo, tai organizavo", - sakė buvęs liberalsąjūdiečių kandidatas.
Vilniaus merui – išskirtinis dėmesys
Kaip matyti iš DELFI turimos medžiagos, liberalsąjūdiečių mokymuose R. Šimašiaus populiarinimui buvo skirtas ypatingas dėmesys. Nors tuometinis partijos lyderis Eligijus Masiulis tvirtai laikėsi poste, jam prognozuota ryški pergalė Seimo rinkimuose, liberalsąjūdiečiams buvo pristatoma „Remigijaus legenda“ - taip pavadinta skaidrė demonstruota susirinkusiesiems į mokymus viešbutyje „Margis“.
R. Šimašius skaidrėse pristatytas kaip „patyręs politikas“ (primintas jo vadovavimo Teisingumo ministerijai laikotarpis), ekspertas bei visuomenininkas, rodantis deramą šeimos pavyzdį.
Renginyje „Margio“ viešbutyje dalyvavęs dabartinis Seimo narys liberalsąjūdietis Simonas Gentvilas DELFI pasakojo, kad prieš Seimo rinkimus iš tiesų vyko ne vieni mokymai skirtinguose Lietuvos regionuose. „Prieš visus rinkimus vyksta pasirengimas partijoje – viešųjų ryšių mokymas, aptariamos politikos aktualijos“, - paklaustas, ar tai buvo priešrinkiminiai mokymai, aiškino jis.
Netrukus S. Gentvilas patikslino: mokymus paprastai organizuodavo Liberalų sąjūdžio sekretoriatas. „Bet kas surengė konkrečiai „Margio“ viešbutyje, konkrečiai nesidomėjau. Nes iš tiesų buvo kviečiami kandidatai į Seimo rinkimus, plius kiti nepartiniai žmonės, kurie dalyvaudavo diskusijų formatu ir panašiai. Nebūdavo tik partiniai žmonės. Bet būdavo iš esmės kalbama ne tik apie tai, kokią žinutę paruošti rinkėjui, kaip ją pateikti, kaip organizuoti rinkimų štabą, bet buvo keletas mokymų, kurių nepavadinčiau mokymais, bet tiesiog susitikimai pasikalbėti platesniu ratu apie tai, kas šioje valstybėje dabar yra aktualija, kuria linkme ji turėtų vystytis ir panašiai“, - kalbėjo politikas.
Paklaustas, ar partija neturėjo deklaruoti šių mokymų Vyriausiajai rinkimų komisijai, S. Gentvilas pradėjo abejoti, ar jie buvo tiesiogiai susiję su partija. „Nežinau, kaip tai buvo įforminta. Iš esmės, patys tie mokymai buvo susiję su rinkimų programa, ir tai matosi iš tuometinės darbotvarkės, bet jie nebuvo tiktai liberalams organizuojami“, - teigė jis.
Paskaitos ir apmokymai
Tuo, kad Taikomosios politikos instituto mokymuose kalba sukosi apie rinkimų situaciją, sunku suabejoti. DELFI turimose nuotraukose iš šių renginių matyti, kaip Liberalų sąjūdžio kandidatai – tarp jų pastebimas galiūnas Žydrūnas Savickas, praėjusių metų Seimo rinkimuose partijos sąraše buvęs įrašytas 8-uoju numeriu, taip pat varžęsis vienmandatėje Naujosios Vilnios rinkimų apygardoje, Jonas Liesys, paskui išrinktas Trakų – Vievio apygardoje, Aušrinė Armonaitė, laimėjusi sostinės Lazdynuose, kiti - susikaupę klauso lektorių, tarp kurių dažnai šmėkščioja pats Š. Gustainis, prieš susirinkusiuosius kalba į filmavimo kamerą, dirba grupėmis.
Praėjusių metų balandžio 10 dieną vykusiuose mokymuose susirinkusiesiems pristatyti keli rinkiminiai lankstinukai. Vienas skirtas tuometiniam Liberalų sąjūdžio favoritui, verslininkui Antanui Guogai, nufotografuotam kartu su Š. Gustainiu. „ Kiek vyresniam, žemesnių pajamų rinkėjų segmentui skirtas Antano Guogos lankstinukas“, - byloja užrašas po skaidre, kuri pristatoma susirinkusiesiems.
Panašiai apibūdinamas ir lankstinukas, kuriame – tuometinis Liberalų sąjūdžio pirmininkas, netrukus dėl įtarimų korupciniais ryšiais su koncerno „MG Baltic“ atstovais pasitraukęs Eligijus Masiulis, ir vėl – poroje su Š. Gustainiu.
"A. Guoga šiuose mokymuose nedalyvavo, jų turinio nežino, todėl mano, kad geriausia klausti Liberalų Sąjūdžio", - tokį A. Guogos atsakymą DELFI perdavė europarlamentaro biuras Vilniuje.
Siūlo ventgi net neskaidrumo regimybės
VRK pirmininkas Z. Vaigauskas DELFI paklaustas, ar partija turėtų deklaruoti, jeigu iš kažkokios įstaigos pirkto paslaugą, Z. Vaigauskas sakė: „Jeigu tai buvo paslauga, pirkta rinkimams, tada taip. Bet žinote, su partijomis kaip būna. Jos kartais ginčijasi“.
Jo teigimu, Lietuvos įstatymuose apie mokymų organizavimą tvarką prieš rinkimus nekalbama. „Ten kalbama apie tai, kas buvo panaudota rinkimams, partijos nariams, pasirengimui, agitacijai. Visos išlaidos turėtų būti daromos iš partijos pinigų, iš specialiųjų sąskaitų, ir deklaruota, iš kur pinigai atėjo, kiek jų buvo, kokiu būdu jie buvo išleisti. O koks vertinimas bus, dabar yra tyrimo dalykas“, - apie Liberalų sąjūdį ištikusius nemalonumus užsiminė Z. Vaigauskas.
"Mano akimis, iš tokių istorijų svarbu padaryti tinkamas išvadas. Partijoms reikia veikti kuo įmanoma skaidriau ir vengti dviprasmiškų situacijų, o fondams - viešai teikti veiklos ir finansų ataskaitas. Šiuo atveju kalbu ne apie ataskaitas Registrų centrui, bet apie visuomenės informavimą per fondo puslapį arba kitą viešą prieigą", - pažymėjo S. Muravjovas.
Paklaustas, kodėl partijos kartais leidžia sau kurti situacijas, kurios kelia abejonių, "Transparency International" atstovas teigė manantis, kad viskas priklauso nuo "rizikos apetito". "Dažnai situacijos yra šiek tiek sudėtingesnės, negu atrodo iš pirmojo žvilgsnio. Bet partijoms, kaip ir bet kurioms kitoms organizacijoms, reikėtų vengti net neskaidraus elgesio regimybės. Reputacijos kaina Lietuvoje vis dėlto yra pakankamai nemaža, ir žmonėms svarbu, kaip veikia politikai, ar jie viską daro skaidriai, atskaitingai, ar nėra taip, kad jie gudrauja", - teigė jis.
Liberalų sąjūdžio mokymai 2016
Likvidavo vos prasidėjus skandalui
Taikomosios politikos institutą liberalsąjūdietis Š. Gustainis įsteigė 2010 metais. Tuo metu jis ėjo susisiekimo ministro, kuriuo tapo tuometinis partijos lyderis E. Masiulis, patarėjo transporto, infrastruktūros, atvykstamojo turizmo sritims pareigas, taip pat vadovavo prie Susisiekimo ministerijos veikusiai bendrovei „Geležinkelių projektavimas“. Tuo pačiu metu Š. Gustainis tapo vienu iš Liberalų sąjūdžio vadovų, pradėjo eiti Centrinio Liberalų sąjūdžio rinkimų štabo vadovo pareigas.
Ši įstaiga savo tinklalapyje paskelbė 2010-2015 metų ataskaitas. Jose nurodomi tik aptakūs skaičiai, tačiau neskelbiami nei rėmėjai, nei konkrečios išlaidų eilutės. Iš šių dokumentu aiškėja viena: metai iš metų Taikomosios politikos institutas išleisdavo daugiau pinigų nei surinkdavo. Pavyzdžiui, rinkiminiais 2012 metais Š. Gustainio įkurtas institutas gavo 110,8 tūkst. litų (apie 32 tūkst eurų) pajamų, daugiausia iš neįvardintų juridinių asmenų, tačiau išlaidos sudarė 205,6 tūkst. litų (beveik 60 tūkst. eurų). Tik paskutiniaisias deklaruotais 2014 metais instituto pajamos siekė 127,3 tūkst. eurų, išlaidos – 49,6 tūkst. eurų.
Taikomosios politikos instituto veikla buvo sustabdyta 2016 metų birželio 22-ąją – prabėgus vos pusantro mėnesio po to, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai sulaikė tuometinį Liberalų sąjūdžio vadovą E. Masiulį, įtariamą galėjus paimti 106 tūkst. eurų kyšį iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už šiai įmonių grupei naudingus Liberalų sąjūdžio atstovų sprendimus.
Šių metu kovo pabaigoje Taikomosios politikos institutas buvo išregistruotas iš įmonių registro. Vos po mėnesio, šių metų balandžio 28 dieną, Liberalų sąjūdis pašalino iš partijos specialiuoju liudytoju „MG Baltic" ir E. Masiulio byloje apklaustą Š. Gustainį.