Šis ruduo, net ir lietui lyjant, yra kaip reta gražus. Nelengva prisiminti, kada dar buvę taip, kad lapkritį naktimis būtų 8–10 laipsnių šilumos. Tokios gamtos neįmanoma prognozuoti. Tačiau paukščiai, atrodo, kažką žinojo ar įtarė. Tą liudija dar iki šiol aktyviai vykstanti jų migracija. Kuršių nerijoje, pajūryje, pamaryje paukščių tiek, kaip kitąmet spalio pradžioje. O Ventės rage tinkluose kasdien spurda bent tūkstantis sparnuočių, jau sužieduota beveik 60 tūkst. paukščių, todėl pagrindo nerimauti, kad šiemet jų skrenda mažiau, tikrai nėra.
Įdomi naujiena – iš šiaurės plūstelėję čimčiakai. Šie už žvirblį mažesni paukščiukai čežėdami skrenda nuo vieno dirvono prie kito, leidžiasi ant nudžiūvusių augalų ir lukštena jų sėklų galveles. Toks paukščių klajojimas truks visą žiemą. Žinoma, dabar mūsų krašte pasirodę čimčiakai keliaus toliau į pietus, juos pakeis nauji atskridę pulkai. Vis dar laukiame atskrendančių svirbelių, gausesnio tūbuotųjų suopių pasirodymo.
Paklausite – o kokios žiemos laukiame? Šis klausimas kažkodėl užduodamas, nors akivaizdu – to pasakyti negali niekas. Gali tik spėlioti. O spėlionės gamtoje niekam nereikalingos. Kol kas tikrai anksti kalbėti apie žiemą, nes iki jos ne mažiau kaip mėnuo. Atrodo, kad ruduo dar ilgokai bus švelnus. Žiema, jei gamta tęs savo tradicinį ciklą, turėtų vėluoti. Tačiau jos charakteris tebėra nežinomas.
Nors lapkritis, tačiau, tvarkant lapus, galima aptikti žiemoti neskubančių varlių, rupūžių, daug kur randama žalčių. Ir vabzdžių aktyvumas yra žavus, ypač tokį metą. Ar tokios jų nuotaikos nepakenks jiems patiems? Ko gero, jie visada suspės pasislėpti, nes orų permainos jų neužklumpa netikėtai. Beje, jos kol kas nelaukia ir mūsų. Todėl galime džiaugtis tokiu švelniu rudeniu.