Tuo metu valstiečių koalicijos partneriams socialdemokratams reitingų lentelėse sekasi kur kas prasčiau.
DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad kai klausiama, kurs politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tinka užimti premjero pareigas, S. Skvernelio pavardę kovo mėnesį minėjo 40,6 proc. respondentų.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis teigia, kad aukšti reitingai S. Skverneliui yra vienas įtakos šaltinių. Premjeras formaliai yra nepartinis, bet Seime turi remtis Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, todėl jo populiarumas visuomenėje didina jo autoritetą partijoje, kurioje dominuoja Ramūnas Karbauskis.
„Vienas ir, bene, pagrindinis premjero politinio autoriteto šaltinis toje margoje frakcijoje yra didžiulis jo populiarumas. Jeigu jo populiarumas kristų, tada jam būtų sudėtingiau eiti į gana atvirus konfliktus su svarbiais frakcijos nariais", - sako M. Jastramskis.
S. Skvernelis pastaruoju metu pakilo į kovą: jis pasipiktino frakcijos nario Eugenijaus Jovaišos vadovaujamo Švietimo ir mokslo komiteto sprendimu dėl aukštojo mokslo, nes komitetas nepaisė Vyriausybės prašymo palaukti dėl universitetų sujungimo. Iš esmės tai reiškia netiesioginį santykių aiškinimąsi su R. Karbauskio žmonėmis ir bandymą atsakyti į klausimą, kas formuoja politiką.
Pasak M. Jastramskio, reitingai politikui didesnės svarbos turi tuomet, kai partijos struktūra neaiški, o pati partija netvirta ir neturinti aiškios struktūros. „Bet apskritai situacija šiandien labai keista: Vyriausybės vadovas nėra partijos pirmininkas ir net nėra partijos narys", - teigia politologas.
Iš to kyla klausimas, ar nepartinis premjeras apskritai gali ko nors reikalauti iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Vincentas Vobolevičius sako, kad stabilus ir aukštas reitingas politikui suteikia derybinę galią: tai ypač naudinga S. Skverneliui, kuris nėra nei valstiečių žaliųjų lyderis, nei frakcijos seniūnas, nei pavaduotojas.
Tai reiškia, kad kuo didesni reitingai, tuo labiau S. Skvernellis gali bandyti atsikovoti savo veikimo erdvę prieš R. Karbauskį.
„Pagrindinis klausimas, kur gravituos valstiečių nariai: jei jie lieka lojalūs R. Karbauskiui, reitingai S. Skverneliui nepadės ir į tikrą galią nesitransformuos, bet jeigu jie manys, kad partijos balionas yra S. Skvernelis, o ne R. Karbauskis, tada jo galia tampa labai reali", - sako politologas.
Už ką balsuotų, jei rinkimai būtų ant nosies
Remiantis visuomenės nuomonės apklausa, jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už R. Karbauskio vadovaujamą Valstiečių ir žaliųjų sąjungą balsuotų 22,4 proc. respondentų. Prieš mėnesį norinčių balsuoti už šią partiją buvo 21,9 proc.
Artimiausias konkurentas valstiečiams yra Gabrieliaus Landsbergio Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Už šią politinę jėgą savo balsą atiduotų 11,2 proc. apklaustų piliečių. Vasario mėnesį konservatorių gerbėjų buvo 12,9 proc.
Valstiečių koalicijos partneriai socialdemokratai šiuo metu dideliu populiarumu nepasižymi. Už socialdemokratus kovo mėnesį norėjo balsuoti 7,2 proc. apklaustųjų. Prieš mėnesį tokių buvo 7,7 proc.
Šiuo metu socialdemokratai yra vadovaujami senojo pirmininko A. Butkevičiaus, tačiau ši partija balandžio pradžioje pirmą kartą rengia tiesioginius pirmininko rinkimus, kuriuose dalyvauja Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, Seimo nariai Andrius Palionis ir Artūras Skardžius bei buvęs parlamentaras Mantas Varaška.
Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus vadovaujamas Liberalų sąjūdis išlaiko 7 proc. populiarumą. Prieš mėnesį liberalų populiarumas siekė 6,4 proc.
Visų kitų partijų reitingas nesiekia 5 proc. rinkimų barjero: už Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą balsą atiduotų 3,6 proc. apklaustųjų, už „Tvarką ir teisingumą“ – 3,3 proc., už Lietuvos žaliųjų partiją – 3,3 proc.
Dar 6,3 proc. respondentų minėjo kitas partijas, 18,9 proc. žmonių sakė neketinantys balsuoti, o 16,8 proc. neatsakė į klausimą.
S. Skvernelio reitingas viršija 40 proc.
Premjeras S. Skvernelis yra populiariausias politikas. Jo populiarumas didesnis nei A. Butkevičiaus 2013 metais, kai socialdemokratų lyderis irgi išgyveno aukštų reitingų apogėjų, nors premjerų populiarumas nesiskiria dramatiškai.
Bendrovės „Spinter tyrimai" vadovas Ignas Zokas teigia, kad tai statistiškai reikšmingas pokytis ir aukščiausias palaikymas premjerui, kai klausiama, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tinka premjero pareigoms.
Artimiausias S. Skvernelio konkurentas premjero pareigoms būtų konservatorių lyderis G. Landsbergis, tačiau atotrūkis tarp jų milžiniškas. Kai klausiama, kad geriausiai tinka premjero pareigoms, S. Skvernelio pavardę pamini 40,6 proc. respondentų, G. Landsbergio – 8,3 proc.
Toliau potencialių premjerų sąraše rikiuojasi socialdemokratas A. Butkevičius (4,3 proc.), ekonomistas Gitanas Nausėda (3,9 proc.), Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis (3,4 proc.), Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas (2,8 proc.), socialdemokratų europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (2,7 proc.), konservatorius Andrius Kubilius (2,3 proc.), Liberalų sąjūdžio pirmininkas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius (2,2 proc.), buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė ( 2 proc.).
S. Skvernelio populiarumas matyti ir pagal „Vilmorus" duomenis. Premjerą palankiai kovo mėnesį vertino 72,5 proc. respondentų, nepalankiai – vos 9,4 proc.
Tuo metu R. Karbauskį palankiai kovo mėnesį vertino 38,8 proc., nepalankiai – 34,6 proc.
Vyriausybės veikla vertinama gana palankiai
Remiantis visuomenės nuomonės apklausa, S. Skvernelio Vyriausybės veikla vertinama gana neblogai.
Teigiamai apie kabineto darbą atsiliepia 7,8 proc. respondentų, greičiau teigiamai – 32,9 proc.
Neigiamai Vyriausybės darbą įvertino 14,4 proc. apklaustųjų, greičiau neigiamai – 35 proc. Dar 9,9 proc. respondentų į klausimą neatsakė.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2017 metų kovo 16-23 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
CITUOJANT NUORODA Į DELFI IR „SPINTER TYRIMUS" BŪTINA!