„Nebegalime leisti tokios filosofijos: „žinote, jeigu man vaikas kažką blogai padarė arba nusikalto, arba nepadarė, aš šiek tiek pabandysiu jį pamušti“. Tai mes tokius santykius galime perkelti ne tik į vaikų ir suaugusių santykius – galbūt tada leiskime institucijoms pamušti, kai kažkas padarė administracinį nusižengimą, arba man nepatiko kitas žmogus, tai irgi šiek tiek paauklėjimui leiskime pamušti. Tai visiškai nesuprantamas dalykas. Ypatingai, kai kalbame apie vaikus. Manau, kad pribrendome ir tokių žingsnių reikia“, – sakė S. Skvernelis interviu LRT radijui.
Premjeras ramina aistras, kad priėmus pataisas institucijos ims atiminėti vaikus iš šeimų.
„Tai neturi, matyt, jokio realaus pagrindo. Tais atvejais, kada būtina reaguoti, pirmiausiai, saugant vaiko interesus, institucijos turi veikti ryžtingai, kad nebūtų skaudžių pasekmių, bet pačiai esmei ir formuluotei tų teisės normų aš pritariu“, – sakė S. Skvernelis.
Seimas antradienį svarstys Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama apibrėžti ir uždrausti visų rūšių smurtą prieš vaikus – psichologinį, fizinį, seksualinį ir nepriežiūrą.
Akcijos „Apginkime vaikus dabar“ organizatorių teigimu, oficiali užregistruotų smurto prieš vaikus atvejų statistika yra tik ledkalnio viršūnė ir neatspindi realios padėties.
Vaiko teisių apsaugos skyrių duomenimis, 2015 m. nuo smurto nukentėjo 1 579 vaikai (1 669 atvejai).
Tačiau realiai jų gali būti kelis ar keliolika kartų daugiau – tai rodo psichologų darbo su vaikais bei šeimomis praktika.
Nestabdomo smurto pasekmės didelės – vaikų elgesio ir mokymosi sunkumai, psichinės ir fizinės sveikatos problemos suaugus, aukštesnė savižudybės ir polinkio į nusikaltimus rizika.